Vilniaus kaip G taško reklama pataikė į dešimtuką, – rašo Bernardinai.lt. Žinoma, parafrazuoja Vokietijos televiziją „Stern“, bet pateikia kaip neutralų faktą.
Antraštės skelbia, kad reklama užkariavo pasaulį. Tiesa, antraštę sugalvojo reklamos autoriai, kurie savo puslapyje patys pristatė statistiką ir užsidėjo tokią antraštę, kurią katalikiškas (!) portalas tiražuoja. Nieko, puikybė dar niekam nepakenkė.
Žinote, labai lengva užkariauti pasaulį, kai jis ne tik nesipriešina, bet ir yra besąlygiškai atsidavęs – ištvirkęs – sąjungininkas.
Nesuprantu šito krykštavimo, tarsi tai rodytų kampanijos sėkmę, kuria kas nors abejojo. Buvo akivaizdu, kad bus tarptautinis skandalas, o kontroversijos suksis per visas pasaulio žiniasklaidas. Kažin ar kas nors dėl to apskritai turėjo abejonių.
Reikalas ne tas, kad esame „konservatyvi“ ir „tamsi“ visuomenė, kuri, „kaip ir sovietmečiu“, bijo kalbėti apie intymius dalykus. Problema net ir ne tai, kad mūsų krašte vis dar daug taip vadinamų nevykėlių davatkų, kurios išsigąsta vien nuo žodžio „seksas“.
Mokykloje būdavo tokios merginos, kurios, kaip čia švelniau pasakius… – visiems „duodavo“. Vadinamos jos būdavo įvairiai, dažniausiai žodžiais iš „š“ ir „k“ raidžių, variacijų daugiau nei po vieną. Apie jas žinodavo visi, gandai eidavo labai plačiai, pasiekdavo ne vieną rajoną. Tik abejoju, ar toms merginoms nuo to būdavo geriau. Nebent toms, kurios imdavo pinigus, nes tada klientų padaugėdavo.
Reklamos sėkmę puikiai apibūdina ne kartą išsakyta mintis, kad kai nebeturi ką pasiūlyti – siūlai G tašką. Sėkmė garantuota: tai paaiškina ir karjeras per lovą, kurias daro nevykėliai, daugiau neturintys kuo pasigirti savo gyvenime, išskyrus mėsai paruoštą savo kūną.
InternetSafey101 2016 m. duomenimis, 30% viso interneto turinio sudaro pornografija, kurios puslapių lankomumas kas mėnesį viršija „Amazon“, „Netflix“ ir „Twitter“ mėnesinį lankomumą kartu sudėjus.
Šiuolaikiniame pasaulyje galioja universali taisyklė: jei nori dėmesio, imkis sekso temos. Nuo atviros pornografijos šitas pasaulis jau pavargęs, ji nebejaudina, todėl ieškoma atviriau prieinamų, bet uždariau pateikiamų formų: E.L James „erotiniai“ romanai, šlapius sapnus sapnuojantiems savo fanams nuo scenos nužengusi užpakalį čiupinėti leidžianti ir jį kratanti Miley Cyrus, vis labiau iššaukiantys „žvaigždučių“ rūbai, debiliški straipsniai pirmuose puslapiuose apie taisykles, kaip pasiekti didįjį O, ar atskleidžiantys kokias nors „paslaptis“, „ko slapta trokšta visi vyrai“, „ką privalote žinoti apie moterų sekso pomėgius“ ar Vilniaus kaip G taško reklama yra tie patys pigūs būdai daryti didelius pinigus proto, padorumo ir subtilumo sąskaita.
Vilnius yra Europos paleistuvė – tai pats švelniausias, kokį tik įmanoma sugalvoti, reklamos potekstės vertimas į žmonių kalbą. Globali reakcija šiuo atveju yra ne tik garantuota, bet ir absoliučiai neišvengiama.
Nesiimu spręsti, kiek kvailumo reikia, kad tokią reakciją pateiktum kaip reklamos sėkmės įrodymą. Dalis reklamai besipriešinusių žmonių kaip tik ir priešinosi, nes žinojo, jog tai turės pasaulinę reakciją, ir jie nenorėjo, kad jų mylimas miestas būtų pateiktas kaip Europos prostitutė.
Reklamos potekstės, klipukai ir antraštės duoda labai aiškią užuominą, kad Vilnius yra kaip prezervatyvas: tu gali juo pasinaudoti tam, kad patirtum čia ir dabar malonumą, bet po to galėsi be jokių problemų jį panaudotą tiesiog išmesti.
Ši reklama yra tarptautinė gėda, ir todėl kuo masiškensė, tuo blogesnė. Kad reklama gerai padaryta savo iškrypusiose ribose ir kad sulauks daug dėmesio, visada buvo akivaizdu.
Įsivaizduojate savijautą žmogaus, kurio dukra, mama ar kitas artimas ir brangus žmogus turi paleistuvės įvaizdį? Taip dabar jaučiasi didelė dalis savigarbos nepraradusių vilniečių ar miesto gyventojų.
Man asmeniškai gėda ne už Vilnių, o už jį taip pateikiančius žmones. Man yra liūdna ir skaudu. Pikta. Nes Vilnius nėra paleistuvė. Kad ir kaip jį stengiamasi tokiu padaryti – jis visais būdais prievartaujamas ir kastruojamas: tai šiltnamiai ir kitokie stikliniai unitazai statomi centre šalia istorinių bažnyčių, tai valstybinė Lukiškių aikštė sutraumuojama įrengus krūvą šlaplių, po kurias į besiduodančias mergaites ir paaugles varvina seilę rankas įtartinai beveik užsikišę senstelėję pedofilai, tai sunkiasvoriai vazonai tampomi gatvių užtvėrimui su dūmuose springstančiais furgonais, tai grotažymėmis bandoma virtualizuoti viską, tie kliedesio ženklai prie prezidentūros nusileidžia tik Užsienio reikalų ministerijai, kuri grotažymes užsidėjusi virš savo įėjimo.
Ne, Vilnius yra ne parsidavinėjanti paleistuvė, kurios mentalitetą nešasi reklamos kūrėjai ir rėmėjai, o pardavinėjama ir prievartaujama auka, kurią reikia tik užjausti ir mėginti gelbėti.
Amžina gėda šitiems suteneriams, kurie sugalvojo išprievartauti Vilnių.
Vytautas Vyšniauskas. Mums pasisekė, kad Vilnius – Europos prostitutė

Post navigation


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *