Ministrė pirmininkė Theresa May turi gerų naujienų – ji paskyrė pirmą pasaulyje vienatvės ministrą. Šią savaitę ji viską paaiškino: „Gerokai per dideliam skaičiui žmonių šiuolaikiniame pasaulyje vienatvė tapo liūdna tikrove.“
Ir tikrai, jos cituojama statistika kelia didžiulį nerimą. Jungtinėje Karalystėje daugiau nei 9 milijonai žmonių visada arba dažnai jaučiasi vieniši. Maždaug 200 000 vyresnio amžiaus žmonių ilgiau nei mėnesį nesikalbėjo nei su draugu, nei su giminaičiu. Daugiau nei vienas iš dešimties vyrų yra vieniši, tik niekada to nepripažins.
Laikydamasi Jo Cox vienatvės komisijos rekomendacijų ministrė pirmininkė paprašė sporto ir pilietinės visuomenės ministrės Traceyʼės Crouch „imtis veiksmų vienatvės klausimu vyriausybės lygiu“, sukurti bendrą kelioms ministerijoms vienatvės įveikos strategiją, vystyti akivaizdžiais įrodymais grįstas strategijas kovojant su vienatve ir nustatyti aiškius vienatvės rodiklius.
Biurokratai, žinoma, smaginsis kurdami komitetus, rašydami ataskaitas ir rinkdami statistiką. Tačiau kompiuterius išjungiančių ir su pasaulio vienišiais  rankomis susikabinančių biurokratų vaizdelis šiek tiek panašus į televizinę komediją. Perfrazuojant Ronaldą Reaganą, devyni baisiausi anglų kalbos žodžiai neabejotinai turėtų būti šie: esu iš vyriausybės ir atėjau, kad palaikyčiau jums kompaniją.
Tačiau britų vyriausybė, rodos, nuožmiai nusiteikusi palinksminti savo piliečius. Parlamentarė Rachelė Reeves, Vienatvės komisijos bendrapirmininkė, net įsivaizduoja naują gerovės valstybę, išdalysiančią mažiau pinigų, bet daugiau apsikabinimų: „Mūsų gerovės sistema pasiekė ribą, ir po daugelio metų ekonominių suvaržymų mūsų žmonės taip pat atsidūrė paribyje. Mums reikia ne tik daugiau pinigų, bet ir naujo pobūdžio gerovės sistemos, veikiančios kaip šauklys, sukviečiantis žmones ir padedantis jiems padėti vienas kitam.“
Ar galite įsivaizduoti siaubą, apimsiantį tada, kai atidarę duris išvysite išsišiepusį Borisą Johnsoną – ar Jeremyʼį Corbyną?! – ir turėsite praleisti visą popietę bendraudamas su juo ir su jo asmens sargybiniais?
Taip, vienatvė yra labai svarbus socialinis klausimas. Buvęs Jungtinių Valstijų vyriausiasis chirurgas Vivekas Murthyʼs Harvard Business Review neseniai rašė: „Per visus mano darbo su pacientais metus dažniausiai pasitaikanti patologija buvo ne širdies ligos ar diabetas, bet vienatvė.“
Vienatvė gyvenimo trukmę mažina tiek pat, kiek per dieną surūkytos 15 cigarečių; vienatvė  išprovokuoja didesnę širdies ir kraujagyslių ligų riziką, gali sukelti silpnaprotystę, depresiją ir nerimą.
Be to, kaip primygtinai tvirtina biurokratai, vienatvė neigiamai veikia ekonomiką. Kaip teigia Jungtinės Karalystės vienatvės komisija, JK darbdaviams vienatvė atsieina 2,5 milijardo svarų per metus. O vienas svaras, investuotas mažinant vienatvę, duoda neblogą 1,26 svaro investicijų grąžą.
Ar tokios pastangos duos rezultatų? Ar gali duoti?
Taip, jeigu vyriausybė žinotų, kas sukelia vadinamąją vienatvės epidemiją. Akivaizdžių įdorymų yra. Vis daugiau žmonių gyvena vieni, daugėja savižudybių, socialiniai tinklai skatina žmones gyventi atsiskyrus, bendraujant tik internetu.
Ponia Reeves pateikė daug paaiškinimų – mūsų darbas, nykstančios profesinės sąjungos, mažėjantis vietinių barų skaičius, nesaugumas, atskirai gyvenančios šeimos, internetas, skurdas, nedarbingumas, darbas namuose, slaugos namai, globalizacija, nelygybė, technologijos, rinkos ekonomika…
Trumpiau tariant, ji suglumusi, kaip Theresa May ir Vivekas Murthyʼs.
Kodėl nė vienas iš jų nepaminėjo akivaizdžios priežasties – nykstančių šeimų, kuriose artimai bendraujama, mylima ir vienas kitu rūpinamasi? Kalbant apie žmonių santykius, du galingiausi pastarojo pusamžio socialiniai pokyčiai buvo padidėjęs skyrybų skaičius ir sumažėjęs santuokų skaičius. Šeimos susitraukė ir suskilo į atskirus izoliuotus fragmentus. Nėra ko stebėtis, kad vis didėja socialinė atskirtis ir klesti vienatvė.
Neįmanoma įsivaizduoti vyriausybės strategijos kovai su šia socialine patologija – vienatve – nematant lygiagrečiai vykdomo plano stiprinti šeimas. Kad ir kiek drungnos arbatos puodelių su savo rinkėjais išgertų vienatvės ministrė, ji niekada neprasklaidys užgulusių debesų. Ji negali; ji – ne šeima; ji – net ne bičiulė.
Žinoma, yra nevykusių šeimų, be to, ne kiekvienas, neturintis šeimos, jaučiasi vienišas. Tačiau vyriausybės politika, kuri stengiasi perkąsti vienatvės galvosūkį nemėgindama stiprinti tvirtos šeimos ryšių, pasmerkta nesėkmei.
Versta iš Mercatornet.com
www.propatria.lt
Vienatvė – civilizacijos liga? Anglijoje – vienatvės ministerija

Post navigation


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *