Pirma ekstazė

 

 

Mano Jėzau…Koks gražus esi šį rytmetį…! Pasakyk man, esi mano širdyje…?Taip…?O kas man davė Šventąją Komuniją…? Mano tėvelis…? jis visada man duoda Šventąją Komuniją… ! Kai jo klausiu, jis visada atsako: „Aš tau duodu Komuniją Šventą, tais nevertais delnais“…, bet Jėzau turiu apie tai jį paklausti? Pasakys man tiesą…?Žinau, kad nemeluoja… Taip, lūpomis…?Jėzau, kokį ženklą man duosi…? Šaukė mane…? Miegojau…Ne…?O ką man pasakė…? Pijau, pamatyk Jėzų mano nevertuose delnuose… ! Mano Jėzau atleisk…Jaučiau Tave savo širdyje, kaip mokiniai iš Emauso…Jaučiau Tave…Visą Tavo gerumą…Nejaučiu jokio troškimo…Jėzau, mano Saldume…Kaip be tavęs galėčiau gyventi…?Visada ateik, manoJėzau ir paiimk mano širdį…Kai turėčiau nesuskaitomą daugybę širdžių, visas žemės ir dangaus širdis, taip pat Širdį Tavo Motinos, visas Tau paaukočiau…Mano Jėzau, mano Saldume, mano Meilė…Meilė, kuri mane palaiko…Dėkoju…Iki Pasimatumo… !

 

Antra Ekstazė

 

Jėzau, kodėl šiandien esi toks mažutis…? Staigiai tapai tokiu mažu…Angele mano, matai Jėzų…? Pasilenk… permažai…Pabučiuok Jėzaus žaizdas…Gerai…! Labai gerai! Angele mano, labai gerai, Kūdikėli…O, daraisi rimtas…Sudeda rankas… ! Kaip turiu Tave vadinti? Koks tavo vardas…? Žinai, mano Angele, atleisk. Ir šlovink Jėzų už mane..

Mano Jėzau! Mano Jėzau, kodėl esi toks mažas…? Pasakyk man…? Prisiartink prie manęs…Pasakyk man, moki kalbėti? Esi toks mažas… ! Pasakyk Jėzau, priėmiau Tave rytą…? Taip…? O kas man davė Šventą Komuniją…? Kaip įprastai jis…?Kai klausiu jo, jis man pasakoja tą pačią istoriją: „Aš Tau daviau Šventą Komuniją… !“ Kalba taip pat prancūziškai: „Petit enfant, petit enfant…“ Jėzau, kokį ženklą parodysi…? Šaukė mane…? Ką, miegojau…? Kalbėjausi su Tavimi…! Ką man pasakė…? Įsakė man… ! (…)

 

 

***

Ekstazės (mistiniai išgyvenimai bei regėjimai) trukdavo pastoviai. Vieną kartą buvo dvi,  tris kartus per dieną, nuo valandos iki dviejų su pusę valandos kiekviena. Lapkričio 29 ir 3 gruodžio, kai buvo prasidėjusios ekstazės, tai dalyvavo gydytojas. Pirmoje buvo keletą minučių, kitoje pusę valandos. Pirmosios eskstazės metu, matant plačiai atvertas ir į viršų nukreiptas akis, vokai buvo be jokio judesio, uždegė degtuką ir ją nejudant laikė prie akies lėlytės. Bet nebuvo jokios reakcijos. Gydytojas patvirtino, jog tai buvo katalepsija. Antros ekstazės metu klausėsi gydytojas T. Pijaus žodžių, kuriuos kalbėjo. Norėjo jį ištirti toje būsenoje ir nusistebėjo širdies mušimu, kurie nesutapo (sinchroniškai) su jo pulsu. Pastebėjo gyvybingumą ir gražų veidą. Klausė jo, ar atsimena viską, kai išeina iš tos būsenos. Kai atsakė teigiamai, taip pat pridėjo, jog tai pagal jį nėra tai dalykas normalus ir natūralus. Po ekstazės tėvas Pijus miegodavo.(…)

Prieš ekstazes pasirodydavo šėtonas. Pradžioje pasirodydavo juodo ir bjauraus katino pavidalu. Antrą kartą nuogų merginų pavidalu, kurios ištvirkėliškai šokdavo. Trečią kartą, nepasirodęs fiziniu pavidalu, jį apspjovė. (…). Dešimtą kartą pasirodė popiežiaus Pijaus X pavidalu. Kitais atvejais Angelo Sargo, šv. Pranciškaus, Marijos…Bet dažnai pasirodydavo savo baisiu pavidalu, velniškų dvasių draugijoje.“

 

 

(Versta iš Ojciec Agostino da San Marco in Lamis, Dziennik, zapiski kierownika duchowego Ojca Pio, Kraków 2003, vertė V. V.)

Šaltinis: žurnalas „Tėvo Pijaus balsas“ 2017 , nr 27

Tėvo Pijaus eskstazės (mistiniai išgyvenimai)

Post navigation


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *