Gyvenimas be Dievo buvimo žmogaus gyvenime? Kodėl šiuolaikinis žmogus vengia kalbėti, tikėti Dievu?

Gyvenimas be Dievo jis yra labiau priimtinas, geidžiamas, norimas, nes teikia pataikavimo malonumą, nęra jokių stabdžių, nėra ribų, žmogus pasiduoda kūniškumui, kuris veda į gyvuliškumą, žmogus apvaldytas kūniškumo savęs nebevaldo ir veda neapvaldytas, į degradaciją ir susinaikinimą. Pasiduoda egoizmui, susireikšmina, jis pats pasidaro gyvenimu centru, pasaulio centru, kas nėra tiesa, kas tada tampa iškreipta. Gyvenimas du Dievu suteikia prasmę, kryptį, nepasiklysti savo gyvenime, padeda atsakyti į pagrindinius gyvenimo klausimus, kas jį padaro tikru žmogumi

Žmogus pataikaująs, materijai, kūnui, labiau tikriausiai krypsta link materialistinės filosofijos ir ją palaiko, bei gyvena tuo?

Dabar materializmas labiau praktinis ir jis nebemadoje. Protingi žmonės supranta, jog paneigti Dievą, reiškia būti mažamoksliui, neišprususiu. Kai kurie mokslininkai neigia, kaip R. Dawkinsas, bet čia yra to mokslininko užsispyrimas ir jo psichologinės problemos. Dabar populiaresnis yra agnosticizmas. Rimtas mokslas kalba apie ribas, pažinimo. Mokslininkai bando vaizduoti neutralius, jog nesirenkame jokios pozicijos, nei tikėjimo nei netikėjimo. Filosofai sako, jog , jie negali būti tikintys, bet čia jau yra pozicija. Tikėjimas Dievu žmogui sustato viską į savo vietas. Be tikėjimo mes negalime peržengti savo egoizmo, kuris labai trukdo mums gyventi. Mes nematome to egoizmo. Šeimos byra, nes nesutampa charakteriai. Kariuomenėje charakteriai prisitaiko per jėgą. Juk iš esmės turi atsisakyti savo noru, įgeidžiu, laisvės dėl bendro reikalo ir bendro gėrio, bendruomenėje, šeimoje.

Tikėjimas dabar jau nebemadingas, kvailas stereotipas ar atgyvena?

Ypač mėgstamas paauglių posakių–„ aš esu laisvas ir man Dievas nereikalingas“. Gal prisiskaito internete trečiarūšės informacijos. Yra trūkumas tėvų autoriteto stoka apie tikėjimą. Ypač šiuolaikinė žiniasklaida nepadeda pažinti tikėjimo, jo grožio. Žiniasklaida susidomėjusi skandalais, parodo fragmentišką, dalinę tiesą, ypač neigiama, pabrėžia apie tikinčiuosius. O kiek gerų pavyzdžių, kad „Caritas“ veikla, kad Rūkloje, pamaitinta tūkstančiai žmonių, pasiaukojančių žmonių niekas nemato ir nepastebi, nerašo apie juos. Arba kariuomenėje, kiek karių ruošiasi, dalyvauja pratybose, sunkiose sąlygose aukojasi dėl Tėvynės ginimo, to nepastebi, tačiau kažkoks kareivėlis pasielgė gal ir negerai, tuojau skandalas, kad kariuomenė palaida bala. Žiniasklaida pateko į bedievių rankas ir stengiasi pataikauti žemiesiems instinktams, reklamai, pinigui, dirginti žmonių jusles ir neduoda nieko negero.

Kokias išvardintumėte postmodernaus žmogaus pagrindines savybes?

Čia nieko nėra naujo. Paprasčiausias įsišaknijęs didžiulis egoizmas, tai beprotiškas egoizmas ir didesnis net už patį žmogų. Begalinis malonumo siekimas. Nėra noro įsipareigoti, tik siekimas lengvo gyvenimo. Emigrantai nejaučia įsipareigojimo tėvynei. O šiuolaikinis žmogus nenori įsipareigoti šeimai, bendruomenei, o tuo labiau Dievui, tikėjimui. Labai bjauru, kad postmodernus žmogus prarado visiškai šventumo ir nuodėmės sąvoka. Įdomu, ką jaunas žmogus pasakytu, kas jam šventa? Niekas nebėra nuodėmė, viskas pateisinama ir galima.
“Žvaigždės“ išsinogimuosius, net iki idiotizmo, susireikšminimas, bet kurią kainą, kad jas pastebėtu, tai lėkšta. O tos asmenukės, tai jau ligos, narcisizmo, nesveikos sau meilės forma: visur ir visaip save fotografuoti ir įdėti į veidaknygę, kad visi stebėtu ir žiūrėtu, rašytu komentarus.

Pagrindiniai šiuolaikinio žmogaus stabai?

Internetas, informacija, savęs išreiškimas, seksas, malonumas. Iškrypęs seksualumas, savęs tenkinimas prie kompiuterio. Nebereikia net žmogiškų santykių.

Vertybių reikšmė žmogui?

Problema yra vertybės. Tikėjimas padeda susišnekėti. Vertybės padeda susišnekėti. Vienam vertybė yra automobilis, kitas asmuo, krepšinis, dėl kurio yra viskas metama, čia yra jau ligos, priklausomybės forma. Jei pavyzdžiui šeimoje, valstybėje nebus bendrų vertybių, nesusišnekėsime. Tikėjimas, malda padeda rasti vertybes ir susitarti. Net tikėjime kartais sunku susitarti tikintiesiems, reikia gerai paplušėti.

Maldos prasmė šiuolaikiniam žmogui?

Tai būvimas tiesoje, giluminė esmė. Tai penki maldos tikslai: Dievą pagarbinti, pašlovinti, padėkoti, atsiprašyti ir paprašyti, ir vėl padėkoti. Pasistato nuostabus Dievo rūmas: esu tiesoje.. Norime visi asmeninių santykių: meilės, bendravimo. Malda mus pastato į teisinga santykį su Dievu ir artimu: dėkoju, prašau, atsiprašau. Maldoje atrandu tikrą, teisingą reikiamą santykį, kuris man reikalingas ir atrandu pats save.

Demonų veikimo strategija, jų pasireiškimas.

Čia įdomus dalykas. Ką velnias per egoizmą ir puikybę padaro? Švento rašto terminas yra puikybė. Egoizmas ir puikybė yra susiįję dalykai. Tai velniškas dalykas, kad aš esu svarbesnis už visus kitus, man visi turi tarnauti, aš esu lygus su Dievu ir už Jį didesnis. Aš galiu panaudoti kitą asmenį pasiekti savo tikslams: per kūną, dėl pinigų. Aš galiu viską nuspręsti, iš ko atimti pinigus, kas turi teisę gyventi, atimti gyvybę, abortai. Ir čia svarbiausias dalykas mūsų gyvenime, nebelieka vietos meilei, gyvenimui. Jau nebėra įsipareigojimo gėriui ir gyvenimui.

Ar piktasis pasireiškia kultūroje?

Žmogus neatsakingai žiūri į gyvenimą. Jis galvoja kad čia yra toks pasižaidimas, kažkokios kultūrinės išraiškos. Forma. Laikas labai greitai senka, per daug greitai. Daug laiko išvaistome bereikalingiems dalykams, jausmų patenkinimui.  To gyvenimo atsukti atgal neįmanoma. Pavyzdžiui gender ideologija. Mokslininkai kalba apie mokslą, bet nepaiso mokslo duomenų. Kiekviena ląstelė turi genetinį kodą ir to visiškai nepaisoma. Turi ir tą kodą savyje, kaip duotybę, tačiau ją paneigiu, iškreipia. Tai visiška kova prieš Dievą. Prigimtis yra prigimtinė. Tai duotybė. Jei Dievas davė tokią prigimti, tai ją ir priimk. Žmogus pritaiko tai savo įnoriams, kas jam atrodo patogu. Tai galime drąsiai sakyti, jog tai šėtoniškos grimasos. Vyras tampa moterimi: tai karikatūra, baisu ir liūdna. Dievas sukūrė dvi lytis. Veikia per žmogaus sukurtus kultus: sporto, sveikos gyvensenos. Žmogus tampa kultūros vergu.

Demonas keršija ir jis tikriausiai nesnaudžia?

Žmogus turi suprasti, kad jis yra klaidoje. Jis turi tai atpažinti, nes tai yra laisva valia. Demonas gali maldos metu cypti, staugti ir pasilikti žmoguje. Jei žmogus nekeičia savo vidaus, pasirinkimo, jam niekas nepadės, demonas atakuos.. Jei žmogus nesivadovauja Dievo duotybe, duotu protu, pažinimu, apsireiškimu.. Jausmai turėti padėti teisingiems dalykams, juos stiprinti. Tarp apsėdimo ir p Kodėl yra tiek daug psichinių sutrikimų? Todėl kad žmogus neteisingai tiki.  Smalsumo nuodėmė: ekstrasensai, birtai, karmos Jie nueina nuo Dievo kelio. Jie pasiklysta šiame pasaulyje ir dažniausiai neieško teisingo kelio, kas yra liūdniausia.

 

Dėkoju už pokalbį. Kalbino Vincentas Tamošauskas OFMCap

Tėvo Pijaus balsas nr 28, 2018

Pokalbis su kunigu, Lietuvos kariuomenės kapelionu, egzorcistu, teologijos mokslų daktaru Arnoldu Valkausku

Post navigation


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *