Mažesnieji broliai kapucinai

kapucinai 1Vienuoliai Mažesnieji broliai kapucinai į Lietuvą atvyko 1928 m. Šiuo metu jie dirba Kaune, Petrašiūnuose; bendruomenei priklauso keturi broliai: Tomas, Valdemaras, Andžėjus ir Vincentas. Šv. Vincento Pauliečio parapijoje jie padeda vargstantiems, priklausomiems žmonėms. Prie kapucinų vienuolyno veikia Vaikų dienos centras, vargšų valgykla (kasdien pamaitinama iki 150 asmenų) ir rūbų dalykla, skelbiamas Dievo žodis trijose varguolių maldos grupėse. Broliai dirba su benamiais, priklausomais asmenimis. Veikia trys priklausomų žmonių reabilitacijos centrai, juose vyksta terapinės programos, meldžiamasi, dirbama, gyvenama, po to šie žmonės integruojami į visuomenę, įdarbinami, jiems surandamas būstas. Į šiuos centrus ateina ir moterų su vaikais, neturinčių kur gyventi. Parama teikiama visiems norintiems grįžti į normalų gyvenimą.

Broliai kapucinai ne tik padeda vargstantiems, bet ir vykdo savo pagrindinę misiją – evangelizuoja.

kapucinai 4

kapucinai 5Lietuvoje veikia Šventosios Marijos iš Nazareto, Bažnyčios Motinos, krikščioniško gyvenimo ir evangelizacijos mokykla (Marijos mokykla), turinti du filialus – Kaune ir Vilniuje. Per metus įvyksta keturi formaciniai susitikimai-rekolekcijos, padedantys augti parapijų lyderiams (daugiau informacijos: www.gyvenimomokykla.lt). Į Marijos mokyklos veiklą įeina ir pasauliečių misionierių rengimas: po 3 mėnesių kursų Ukrainoje jie įsijungia į metus trunkančią evangelizacinę misiją. Maloniai kviečiame.

kapucinai 2

Broliai kapucinai leidžia žurnalą Tėvo Pijaus balsas, skleidžiantį pranciškonišką dvasingumą.

Iš šv. Tėvo Pijaus laiško:

Šventoji Dvasia, apšviesk ir uždek mane, kai apmąstau Jėzaus Kančią. Padėk man suvokti tą Dievo slėpinį: nesibaigiančios meilės ir skausmo, kuris prisiėmė mūsų žmogystę, kenčia, merdi ir miršta iš meilės kūrinijai. Štai Amžinasis ir Nemirtingasis nusižemina ir prisiima nesuprantamą kančią. Daro tai, patirdamas panieką, įžeidinėjamas ir gėdingai mirdamas ant kryžiaus, kad išgelbėtų kūriniją, kuri Jį įžeidinėja ir pati purvinasi nuodėmės pelkėje. Žmogus džiaugiasi nuodėme, o jo Dievas dėl nuodėmės liūdi, kenčia ir prakaituoja krauju, patirdamas baisingą dvasinę mirtį. (Ep IV, p. 891–892).

 

Broliai kapucinai kviečia į tarptautinį krikščionišką festivalį „Dievas yra Meilė“, vyksiantį 2016 m. birželio 3–4 d. Paulių kaime (Jurbarko r.), Žvejų g. 17.

Daugiau informacijos: www.kapucinai.net; el. paštu: vincentas@takas.lt; mob. (8 677) 52 634, br. Vincentas.

kapucinai 3

Andriaus liudijimas

Augau tikinčioje šeimoje, bet sovietiniais laikais tai buvo slepiama, neafišuojama. Mano vaikystė buvo kaip ir daugumos tais laikais. Mokiausi vidutiniškai, lankiau muzikos mokyklą. Paslapčiomis pradėjau eiti į irklavimo treniruotes, nes nepatiko, kad grojant smuiku reikia saugoti rankas. Baigęs muzikos mokyklą, pradėjau rimtai sportuoti. Nuo penkiolikos metų įsidarbinau ir lankiau vakarinę mokyklą. Mano pažįstamų rate alkoholis ir tabakas buvo nepageidaujamas, o sportas, gebėjimai ir noras kalti pinigus – pagirtinas. Pinigų netrūko. Nuo aštuoniolikos metų tarnavau kariuomenėje. 1991 m. grįžęs patekau ant privatizacijos, greitų, didelių ir nešvarių pinigų kalimo bangos. Atsidūriau kalėjime. Grįžęs tęsiau šią veiklą ir vėl patekau į kalėjimą. 2000 m. išvažiavau į Ispaniją, ir ten gyvenau trejus metus, sąžiningai dirbau ir uždirbau. Turėjau šeimą. 2004 m. grįžęs į Lietuvą, neberadau sau vietos, išvykęs į Vokietiją ėmiausi senųjų reikalų. Vėl kalėjimas. Vėliau išvykau į Didžiąją Britaniją ir tęsiau savo veiklą, todėl 2014 m. buvau deportuotas. Neturėjau nieko. Praradau kojų pirštus. Išgirdęs iš draugų apie Petrašiūnų gailestingumo namus ir nebeturėdamas vilties vienas išgyventi ir susitvarkyti, atėjau prašyti pagalbos. Prabuvęs čia pusę metų, pajutau, kad sugebėsiu pats toliau tvarkytis, ir išėjau į pasaulį. Jėgų užteko trims mėnesiams. Nusikaltimų nedariau, bet neatsispyriau alkoholiui. Jei pirmą kartą atėjau prispaustas reikalo, t. y. dėl ligos, tai dabar sugrįžau aiškiai supratęs, kad vienas, be bendruomenės ir Dievo pagalbos, nebeturiu jokių šansų susitvarkyti gyvenimo. Kad tai suprasčiau, teko daug mąstyti ir išgyventi.

Linkiu, kad kiekvienas suklydęs surastų savo kelią pas Dievą ir, Jam padedant, pradėtų gyventi tikrą, prasmingą gyvenimą.

MAŽESNIEJI BROLIAI KAPUCINAI

Post navigation


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *