Prieš dvi savaites buvo ateistas. Dabar prašo Dievo pagalbos. 38 metų gydytojas iš Lombardijos (Italija) Julijus Urbanas, kuris rizikuojant savo gyvybę, kasdieną pirmoje fronto linijoje kovoje su koronavirusu.
„ Net baisiausiame košmare neįsivaizdavau, kad galiu pamatyti ir patirti tai, kas vyksta jau tris savaites mūsų ligoninėje. Siaubas teka, upė didėja. Pradžioje buvo keletas susirgusių koronavirusu, paskui dešimtys, paskui šimtai, dabar nesame gydytojai, esame tik rūšiuotojai ir sprendžiame, kas turi gyventi, o kas turi būti grąžintas atgal į namus, kad mirtu, net jeigu visi tie žmonės mokėjo mokeščius visą savo gyvenimą Italijoje. Prieš dvi savaites mano kolegos ir aš buvome ateistais; tai buvo normalu, nes esame gydytojai ir mums buvo pasakyta, kad mokslas neigia Dievo buvimą. Visada juokdavausi iš mano tėvų, kurie lankydavosi bažnyčioje. Prieš devynias dienas atvyko į ligoninė 75 metų kunigas. Buvo geras žmogus, turėjo rimtų problemų su kvėpavimu, bet turėjo prie savęs Šventą Raštą ir mus sujaudino, kai mirdamas skaitė ją laikydamas rankoje. Visi buvome pavargę, išseke psichiškai ir fiziškai, bet kai turėjome laiko, klausėme jo. Dabar turime pripažinti: mes, žmonės priartėjome prie ribos: negalime nieko padaryti, kad kasdien nemirtu vis daugiau žmonių. Esame išsekę, turėjome dvi kolegas, kurie mirė, o kiti buvo užkrėsti. Supratome vieną dalyką, kai žmogus nebegali nieko padaryti, tada Dievas yra mums reikalingas. Ir pradėjome Jo prašyti pagalbos., kai turime laisvo laiko. Kalbėdami tarp savęs negalėjome patikėti, kad mes, užkietėje ateistai gydytojai, kasdien ieškome ramybės, prašydami Viešpaties, kad mus sustiprintu, kad galėtume rūpintis ligoniais. Vakar 75 metų kunigas mirė. Iki šio momento – nepaisant 120 mirčių per tris savaites, nepaisant, kad esame visi išseke ir sunaikinti – pasisekė mums, napaisant kunigo padėties ir mūsų sunkumų, pasisekė, atnešti mums ramybę, kurios neturėjome galimybės atrasti.
Kunigas iškeliavo pas Viešpatį ir mes esame pakeliui paskui jį, jei viskas ir taip toliau tęsis. Nebuvai namuose jau 6 dienas, nežinau, kada paskutinį sykį valgiau ir suprantu savo beprasmingumą šioje žemėje, bet noriu atsiduoti iki paskutinio atodusio tarnaujant kitiems. Džiaugiuosi, kad grįžau prie Dievo, kai mane aupa kančia ir artimųjų mirtis“

https://misyjne.pl/przerwa-artykul/lekarz-z-lombardii-ciesze-sie-ze-powrocilem-do-boga-gdy-otaczaja-mnie-cierpienia-i-smierc-swiadectwo/
Parengė V. T.
kapucinai.net

Liudijimas: gydytojas iš Lombardijos – „ džiaugiuosi, kad grįžau prie Dievo, kai mus supa kančia ir mirtis“.

Post navigation


2 komentarai apie “Liudijimas: gydytojas iš Lombardijos – „ džiaugiuosi, kad grįžau prie Dievo, kai mus supa kančia ir mirtis“.

    1. Gerbiamasis, gerai paskaitykite, ten nekalbama, kad nereikia medikų pagalbos, o kad tikėjimas sustiprina žmogų ribinėse situacijose. Ir tu mirsi, o kas toliau….?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *