Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) šį antradienį paskelbė, kad dizainerio R. Kalinkino džinsų reklamos, įžeidžiamai vaizduojančios Jėzų ir Marija, 2012 m. buvo apribotos (skirta bauda ir Lietuvos teismai tą sprendimą argumentuotai pripažino) nepagrįstai, nes nėra žeidžiančios visus krikščionis.
Kodėl? Nes „tiek Valstybinė nei maisto produktų inspekcija, tiek Lietuvos teismai nepagrįstai absoliutino siekį ginti tikinčiųjų jausmus ir per menkai atsižvelgė į EŽTT Konvencijos 10 str. garantuojamą teisę į saviraiškos laisvę“.
Esminiu momentu tampa klausimas, kurios laisvės ir teisės yra svarbesnės – tikėjimo (religijos) ar asmeninės saviraiškos? (Šiame straipsnyje remiamės teisininkės J. Miliun tekstu, skelbtu bernardinai.lt).
EŽTT nuomone, Lietuvos teismai rėmėsi „subjektyviais  tikinčiųjų pranešimais apie tai, kad reklama įžeidė jų religinius jausmus.“ (2)
Taip pat: „Teismo teigimu, žodžio laisvė apima ir idėjas, kurios gali šokiruoti ar net įžeisti atskirus asmenis (3). <…>Tačiau reklamuotojams patariama vengti neatsargių žodžių ar vaizdų, kurie galėtų įžeisti daugelį žmonių. Gauti maždaug 100 tikinčiųjų pranešimai, EŽTT vertinimu, nepatvirtina fakto, kad visi(!) krikščionių tikėjimą išpažįstantys asmenys vertino reklamą kaip įžeidžiančią.“ (4)
Galiausiai nustebina toks religijos ir visuomenės moralės atskyrimas: „visuomenės moralės ir religijos negalima tapatinti, kadangi, nepaisant to, kad vyraujančios religijos postulatai neišvengiamai atsispindi žmonių moralinėse nuostatose, tačiau konkrečiai religijai būdingų simbolių panaudojimas, net jei jis ir įžeidžia šią religiją išpažįstančius asmenis, nereiškia, kad besąlygiškai yra pažeidžiami ir visos visuomenės moralės principai“. (5)
Tęsiama, argumentuojant, jog: „Priešingu atveju būtų nepagrįstai sumenkinamos kitos religijos ir jų pagrindu formuojamos žmonių moralinės nuostatos, taip pat diskriminuojami asmenys, neišpažįstantys jokios religijos“. (6)
***
Nors po tokio nuosprendžio kyla dar daugiau klausimų nei atsakymų. Ir vis tik, kokias prielaidas galima daryti vien iš šių EŽTT teiginių?
1) Saviraiškos laisvė faktiškai šiuo precedentu tapo svarbesnė už religijos laisvę. Juk būtent čia konstatuota, jog buvo pažeista teisė į saviraiškos laisvę, o religinių jausmų įžeidimai buvo suabsoliutinti, sureikšminti.
Kuo tai pagrindžiama?  „EŽTT eilinį kartą pripažino, jog pastaroji [saviraiškos – red.] teisė nėra absoliuti, ji gali būti ribojama siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves bei visuomenės interesus ir valstybės turi diskreciją nustatyti atitinkamas ribas. Tačiau tokie ribojimai turi būti pagrįsti ir būtini. Teismo vertinimu, Lietuvoje nustatytas teisinis reglamentavimas savaime neprieštarauja minėtiems kriterijams, tačiau konstatavo, kad šios bylos atveju nustatyti ribojimai buvo pritaikyti per plačiai.“
Kitaip tariant, riboti saviraiškos laisvę galima, bet šiuo atveju ribojimų taikyti nereikėjo, nes minėtoji reklama užkliuvo tik 100 žmonių.
2) Tai reiškia, kad paprastų žmonių asmeniniai pasipiktinimai religijos klausimu, norint apginti savo sąžinės laisvę, EŽTT sprendimu, nėra pakankamas argumentas, kad buvo pažeistas religijos laisvės principas. Vadinasi, atsisakant subjektyvumo, argumentai turi būti išsakyti viešai bei tiksliai, o tai turėtų daryti autoritetingi asmenys.
3) Žodžio laisvė turi teisę „šokiruoti ir net įžeisti atskirus asmenis“. Kaip tuomet bus aspaugojami kitų asmenų teisės ir laisvės, jei yra suteikta teisė įžeisti?
4) 100 tikinčiųjų pranešimų nepakankama, kad būtų galima kalbėti apie tikinčiųjų religinės laisvės pažeidimą, nes tai dar nereiškia, jog „visi(!) krikščionių tikėjimą išpažįstantys asmenys vertino reklamą kaip įžeidžiančią“. Labai keistas argumentavimas!  Kaip įmanoma sužinoti visų tikinčiųjų nuomonę? Kartu, kiek pakanka skundų, kad tai atitiktų „daugelio“ nuomonę? 10 tūkst.? 100 tūkst.?
Juk Lietuvoje bent 77% laiko save katalikais, kuriuos daugelį ši reklama turėjo įžeisti. Ar reikia kiekvieną kartą tokiu klausimu rengti visuotinę apklausą, kad gauti patvirtinimą? Reikia visų pritarimo ar užtektų daugumos? O gal reikalauti Vyskupų konferencijos kreipimosi? Ir jeigu tokiu atveju, būtų tikinčiųjų, kurie neprieštarautų tokiai reklamai, ar tai būtų pretekstas, leisti tokią reklamą?
5) Teismo aiškinimu, religijos žmonių moralė neatspindi visos visuomenės moralės. Žinoma, kad ne visos, bet daugumos. Tačiau pasirodo, tarp religijos ir visuomenės plyšo tarpas, nes visuomenė vadovaujasi kitais principais nei religijos atstovai, dėl to „visuomenės moralės ir religijos negalima tapatinti“.
Bet kaip suprasti faktą, jog vien beveik 4/5 Lietuvos visuomenės sudaro katalikai? Tai šios visuomenės dalies principų pagrindas yra religija – katalikybė. Dar yra krikščionys – stačiatikiai, protestantai. Tai arba visuomenę Lietuvoje sudaro tik 1/5 jos dalies, arba teismo sprendimas neatitinka realybės? Taip, ne visa visuomenė, bet didžiąją daugumą sudaro katalikai. Logiškai pažvelkime į šį atvejį, tai kurių moralės principai yra įtakingesni visuomenėje – vieno dizainerio ar beveik 80% Romos katalikų?
6) Susidaro įspūdis, kad galima tyčiotis iš krikščioniškų simbolių, nes jei to nebūtų daroma,  būtų diskriminuojamos kitos religijos ir netikintys asmenys. Tai vadinamoji „mažumų teisių“ politika, kuomet galima įžeidinėti „daugumą (krikščionis), primetančią savo valią visuomenei“.
***
Summa summarum, ateina sunkūs laikai katalikams, nes EŽTT stoja „saviraiškos laisvės“ pusėje. Ir tai paskatins visas asmenis ar grupes dar labiau viešai šaipytis ar dergti kriščioniškus simbolius, kaip greito maisto restorano tinklas „Keulė Rūkė“.
Ką tai reiškia? Tai nereiškia, kad Lietuvoje privaloma vadovautis EŽTT nuosprendžiu, bet yra kuriamas spaudimas Lietuvos teismams ir būtina bus atsižvelgti į EŽT Teismo sprendimo motyvus.  Visa tai ruošia dirva dar didesnei antikrikščioniškai ir kartu antireliginei politikai. Verta prisiminti, ką padarė islamistai su Charlie Hebdo redakcijos atstovais, kai pastarieji atvirai tyčiojosi iš islamo religijos. Žodžio laisvė, nėra žmonių laisvė, nes su tyčiojamuosi įnešama nesantarvė ir riboja kitų sąžinės žmonių laisvė.
Apie tai rašo M. Parčiauskas savo straipsnyje: „Galime matyti, jog tai nėra laisvė įprastine šio žodžio prasme. Tai nėra laisvė žmonėms, nėra principas, tarnaujantis žmonių gerovei, o tiesiog leidimas saujelei žmonių įžeidinėti milijonus kitų žmonių. Tai kuo tada yra tokia „laisvė“, jei ji varžo milijonų kitų žmonių sąžinės laisvę? Tai yra laisvė dėl laisvės, o ne laisvė žmonėms, nes neįmanoma tokia laisvė, kuri griautų kitų žmonių gyvenimus.“
Ir vis tik, tai puiki proga katalikams ginti savo tikrąjį tikėjimą, nes ir Mūsų Viešpats, Jėzus Kristus, yra pasakęs: „Jei pasaulis jūsų nekęs, tai žinokite – jis manęs nekentė pirmiau, negu jūsų. Jei jūs būtumėte pasaulio, jis mylėtų jus, kaip savuosius. Kadangi jūs – ne pasaulio, bet aš jus iš pasaulio išskyriau, todėl jis jūsų nekenčia.“ (Jn 15, 18-19)
propartia.lt
Katalikų Tradicija. Europos teismai prieš krikščionybę?

Post navigation


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *