Gavėnia yra taip pat ir visų pirmiausia iššūkis atsivertimui. Taip kaip Jona,  esame linkę pasislėpti, pabėgti ir įsėsti į laivą, kuris mus nuplakdins toli nuo Dievo ir toli nuo žmonių, mūsų brolių, taip pat toli ir nuo mūsų pačių. Tokiu būdu norime išvengti konfrontacijos su pačiu savimi ir Dievu ir priimti Jo Žodį, kuris teisia, apšviečia ir skatina radikalaim persikeitimui. To pabėgimo metu prasideda audra, o į laivą, į kurį įsėdome ir kurio dugne miegame, išsekę nuo nuovargio ir vidinių problemų, laivui gręsia sudužimas ir nuskendimas. Gavėnia yra panašiai, tarsi kapitono smarkus šauksmas: „Kapitonas atėjo pas jį ir jam tarė: „Kas gi tau, miegaliau? Kelkis, šaukis savo Dievo! Gal tas Dievas pagalvos apie mus ir mes nežūsime“.(Jon 1,6).

Kad mūsų gyvenimo laivas taptu lengvesnis, Gavėnia ragina, kad mes į jūrą išmestume mūsų nuodėmių krovinį. Gal būt reikia mums išmesti už borto vertingiausius dalykus mūsų gyvenime, kurie labai slegia ir  apsunkina mūsų ėjimą link šventumo ir gyvybės, meilės: puikybė, egoizmas, nesąžiningas ir sugedęs gyvenimas, tikėjimo drungnumas ir abejingumas Dievo reikaluose.Gal būt reikia išmesti į jūrą žalingą draugystę? Gal reikia išmesti į jūrą kūno darbus: „Kūno darbai gerai žinomi – tai ištvirkavimas, netyrumas, gašlavimas,20 stabmeldystė, burtininkavimas, priešiškumas, nesantaika, pavyduliavimas, piktumai, vaidai, nesutarimai, susiskaldymai, 21 pavydai, girtavimai, apsirijimai ir panašūs dalykai. Aš jus įspėju, kaip jau esu įspėjęs, jog tie, kurie taip daro, nepaveldės Dievo karalystės. (Gal 5, 19-21)…

 

Parengta pagal Kadrdynal Robert Sarach „W drodze do Niniwy“, Warszawa, 2017, parengė V.T.

Kapucinai.net

Palaimintos gavėnios!

Kardinolas Robertas Sarahas Gavėnios kelionė

Post navigation


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *