Jėzus patikėjo save Tėvui ir Jo gyvenimas tekėjo džiaugsme ir laimėje, nepaisant išorinio priešiškumo ir nesėkmių. Jis gyveno gilioje ir užkrečiančioje taikoje didžiųjų problemų centre.

Atsigulu ramus ir užmiegu, nes Tu vienintelis, VIEŠPATIE, leidi man saugiai gyventi (Ps 4,8).

Jei džiaugsme mes turime omenyje vidinę ramybę, nesunaikinamą jokiais būdais, kurią patiria tik tas, kurio neįstengia įveikti jokie priešiškumai, galime drąsiai teigti, kad būtent tokį džiaugsmą ir laimę regime Jėzuje.

Viena iš temų, kuri nuolatos buvo gvildenama per asmeninius Jėzaus pokalbius su savo mokiniais, būtent šis džiaugsmas, užpildantis Jo širdį. Tai buvo Jo sąžiningo ir nuoširdaus  pasitikėjimo Jo Tėvo valiai vaisius.

Nebijokite, neleiskite nerimui užvaldyti jūsų širdį, būkite džiugūs ir laimingi, nes keliauju pas savo mylimąjį Tėvą (Jn 14,28). Karštai trokštu, kad taptumėte mano džiaugsmo  ir mano laimės dalyviais, nes Tėvas visada yra su Manimi ir tai Man teikia džiaugsmą, labai norėčiau ir jus padaryti šio džiaugsmo dalyviais (Jn 16, 12-24).

Šalom tai sąvoka reiškianti visišką laimę. Būtent tokią laimę Jėzus palieka savo mokiniams kaip palikimą. ,,Aš palieku jums ramybę, duodu jums savo ramybę“(Jn 14,27). Visas Jo gyvenimas buvo paniręs į šią ramybę (laimę). Ir būtent šią ramybę perdavė savo mokiniams kaip didžiausią turtą, o tai reiškia, jog jie, žvelgdami į Jį (su nuostaba?),  matė, jog Jis gyvena šioje ramioje laimėje. Tačiau palieka jiems tai su sąlyga, jog jie taip pat gyvens tuo pačiu tikėjimu ir tuo pačiu pasitikėjimu savo mylimu Tėvu. Tik vieną kartą Morkus užfiksuoja nerimą iš Jėzaus pusės: ,,Kiek dar man reikės su jumis būti? Kaip ilgai jus kęsti?“ (Mk 9,19).

Čia būtent glūdi nepaprasta Jėzaus ir krikščionių didybė: gebėjimas išgyventi nesėkmes ir audras ramia bei taikia širdimi, patirti likimo priešiškumus, tuo pačiu išliekant giliai laimingu. Tai saldžiausiais Dievo, kaip mylimojo Tėvo,  liudijimo vaisius ir gyvenimas su pasitikėjimu atsiduodant Jo palaimintosioms rankoms.

Išlikdami mano meilėje, taip kaip Aš esu mano Tėvo meilėje, kad džiuginčiau jus ir kad jūsų džiaugsmui nieko netrūktų. ,,Bet dabar Aš einu pas Tave ir tai kalbu pasaulyje, kad jie turėtų savyje tobulą mano džiaugsmą“ (Jn 17,13). Noriu pasakyti, kad Jėzaus gyvenimo tikslas buvo priversti kiekvieną dalyvauti Jo neapsakomoje laimėje.

Šaltinis: Ingacio Larranaga OFMCap „Ukaz mi swoje oblicze“ , Czestochowa, 2008, vertė. V. T.

 

Kapucinai.net

Ignacio Larranaga OFMCap Džiaugsmas ir laimė

Post navigation


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *