Praeitą savaitę Ispanijos mieste Barselonoje įvyko dar vienas islamo teroristinis išpuolis. Kadangi ši šalis daugybę metų buvo valdoma musulmonų, ji, panašiai kaip Izraelis, yra žemė, į kurios atgavimą daugybė islamistų mano turintys teisę.

Tuo pat metu toli nuo Ispanijos pradinės mokyklos uždarinėjamos valstybės, nes vaikų skaičius populiacijoje krito iki mažiau nei 10 procentų. Vyriausybė mokyklų pastatus pavertinėja slaugos ligoninėmis, teikiančiomis pagalbą senyviems žmonėms, nes šioje šalyje 40 procentų populiacijos sudaro 65 metų ar vyresni asmenys. Tai ne mokslinės fantastikos novelė. Tai Japonija, seniausia ir nevaisingiausia šalis pasaulyje, dažnai vadinama „civilizacija-šmėkla“.

Pasak Japonijos nacionalinio populiacijos ir socialinės apsaugos instituto tyrimo, 2040 metais šalies mažesniuosiuose miestuose populiacija sumažės trečdaliu ar net perpus. Dėl dramatiško demografinio nuosmukio daugybė Japonijos įstaigų nebegali veikti ir buvo uždarytos. Restoranų Japonijoje sumažėjo nuo 850 tūkst. 1990-aisiais iki 350 tūkst. mūsų dienomis. Tai žymi „gyvybingumo nykimą“. Prognozės taip pat rodo, kad po 15 metų Japonijoje bus 20 milijonų tuščių namų. Ar tokia yra ir Europos ateitis?

Tarp demografijos ekspertų įsigali tendencija vadinti Europą „naująja Japonija“. Tačiau Japonija su šia demografine katastrofa bando tvarkytis naudodamasi vien savo pačios resursais, drausdama musulmonų imigraciją į šalį.
„Europa atlieka demografinę savižudybę, sistematiškai mažindama savo gyventojų skaičių. Britų istorikas Niallas Fergusonas tai pavadino „didžiausiu ilgalaikiu Europos populiacijos mažėjimu nuo Juodosios mirties keturioliktame amžiuje“, neseniai pastebėjo George’as Weigelis.
Atrodo, kad Europos musulmonai svajoja užpildyti šį vakuumą. Strasbūro arkivyskupas Lucas Ravelis, sausį paskirtas popiežiaus Pranciškaus, neseniai pareiškė, jog „tikintys musulmonai labai gerai žino, kad šiandien jų gimstamumas yra toks, jog jie tai vadina Didžiuoju pakeitimu. Jie labai ramiai, labai pozityviai sako: „Vieną dieną visa tai, visa tai bus mūsų“.
Naujas Italijos smegenų centro Centro Machiavelli tyrimas atskleidžia, kad jei dabartinės tendencijos tęsis, 2065 metais pirmos arba antros kartos imigrantų skaičius šioje šalyje perkops 22 milijonus, arba 40 proc. visos Italijos populiacijos. Vokietijoje taip pat 36 proc. visų vaikų iki penkerių metų amžiaus gimsta imigrantams tėvams. 13-oje iš 28-ių ES valstybių narių praeitais metais daugiau žmonių mirė nei gimė. Neįskaičiuojant imigracijos, Vokietijos ir Italijos populiacijos greitu metu turėtų sumažėti atitinkamai 18 ir 16 procentų.
Šio demografinio „laisvo kritimo“ poveikis labiausiai matomas regionui, anksčiau vadintam „naująja Europa“ – buvusioms sovietinio bloko valstybėms, tokioms kaip Lenkija, Vengrija ir Slovakija – atskiriant jas nuo „senosios Europos“ – Prancūzijos ir Vokietijos. Šiose Rytų šalyse labiausiai jaučiama „depopuliacijos bomba“ – milžiniškas gimstamumo nuosmukis, kurį dabartinių įvykių analitikas ir rašytojas Markas Steynas pavadino „didžiausiu mūsų laikų rūpesčiu“.
New York Times klausia, kodėl „nepaisant mažėjančios populiacijos, Rytų Europa priešinasi migrantų priėmimui“. Besitraukianti populiacija kaip tik ir yra priežastis, kodėl šios šalys bijo būti pakeistos migrantais. Be to, nemaža dalis Rytų Europos jau patyrė, ką reiškia būti okupuotiems musulmonų šimtus metų, kai buvo po Osmanų imperijos jungu, ir tiesiog daugiau nei gerai žino, ko reikėtų laukti, jei šie vėl pasirodytų. Senstančios valstybės bijo svetimų vertybių, kurios atsirastų, jei šių valstybių gyventojai būtų pakeisti dabartine jauna užsieniečių populiacija.
„Europoje egzistuoja du požiūriai [į mažėjančią ir senstančią populiaciją]“, neseniai kalbėjo Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas. „Vieno požiūrio laikosi tie, kurie nori spręsti Europos demografines problemas imigracijos pagalba. Ir yra kitas požiūris, kurio laikosi Vidurio Europa – ir, būdama joje, Vengrija. Mes manome, kad turime spręsti savo demografines problemas remdamiesi savo pačių resursais ir mobilizuodami savo pačių rezervus; ir – pripažinkime tai – atsinaujindami dvasiškai.“ Orbanasperspėjo dėl „Europos islamizacijos“. Pasak jo, „ateinančių dešimtmečių klausimas bus, ar Europa vis dar priklausys europiečiams“.
Afrika taip pat spaudžia Europą demografine laiko bomba. Pasak olandų parlamentaro Geerto Wilderso:
„Per ateinančius 30 metų afrikiečių skaičius išaugs daugiau nei 1 milijardu. Tai yra dvigubai daugiau nei visos Europos Sąjungos populiacija. Demografinis spaudimas bus milžiniškas. Trečdalis afrikiečių nori išvykti svetur, ir daug jų nori vykti į Europą. Praeitais metais daugiau 180 tūkst. žmonių pasiekė Europą aptriušusiais laiveliais iš Libijos. Ir tai tik pradžia. Kaip teigia ES komisaras Avramopoulos, šią akimirką 3 milijonai migrantų laukia, kol galės patekti į Europą.“
Rytų Europa retėja. Demografija net tapo Europos saugumo klausimu. Vis mažiau žmonių gali tarnauti Europos karinėje ir socialinėje tarnyboje. Bulgarijos prezidentas Georgis Parvanovas net pakvietė šalies lyderius į nacionalinio Konsultacinio komiteto susirinkimą, kuriame apie demografinį nuosmukį kalbėjo kaip apie nacionalinio saugumo grėsmę. Kažkada Rytų Europos šalys bijojo sovietų tankų, o dabar bijo tuščių lopšių.
Jungtinės Tautos paskaičiavo, jog praeitais metais Rytų Europoje gyveno apie 292 milijonai žmonių, tai yra 18 milijonų mažiau nei 1990-ųjų pradžioje. Šis skaičius prilygsta visos Nyderlandų populiacijos išnykimui.
Financial Times situaciją Rytų Europoje pavadino „didžiausiu populiacijos praradimu šiuolaikinėje istorijoje“. Regiono populiacija nyksta kaip niekad anksčiau. Net Antrasis pasaulinis karas, su savo skerdynėmis, deportacijomis ir emigracijomis, neprilygsta šiai prarajai.
Orbano būdas – kova su demografiniu nuosmukiu naudojantis tik pačios šalies resursais – yra vienintelis būdas Europai išvengti arkivyskupo Ravelio prognozės dėl „didžiojo pakeitimo“. Masinė imigracija tikriausiai užpildys tuos tuščius lopšius, bet Europa tuomet taps tik „civilizacija-šmėkla“. Juk tai ne išsigelbėjimas, o tik kitokia savižudybė.

Giulio Meotti yra žurnalistas, rašytojas ir dienraščio Il Foglio redaktorius.

PRIEDAS (duomenys – Gatestoneinstitute.org)
Rumunija 2050 m. bus praradusi 22 proc. savo populiacijos; po jos rikiuojasi Moldova (20 proc.), Latvija (19 proc.), Lietuva (17 proc.), Kroatija (16 proc.) ir Vengrija (16 proc.). Rumunija, Bulgarija ir Ukraina yra šalys, kuriose populiacijos nuosmukis bus sunkiausias. Prognozuojama, kad Lenkijos populiacija 2050 m. sumažės iki 32 milijonų nuo dabartinių 38 milijonų. Užsidarė beveik 200 mokyklų, bet vis dar yra pakankamai vaikų užpildyti likusias.

Vidurio Europoje vyresnių nei 65 metų žmonių proporcija 1990-2010 metais padidėjo daugiau nei trečdaliu. Vengrijos populiacija pasiekė žemiausią tašką per pastaruosius 50 metų. Žmonių skaičius krito nuo 10,7 milijonų 1980 metais iki 9,99 milijonų dabar. 2050 metais Vengrijoje gyvens mažiau nei 8 milijonai; ir vienas iš trijų bus vyresnis nei 65 metų amžiaus. Šiandien Vengrijoje vienai moteriai tenka 1,5 vaiko. Jei neįskaičiuojame romų populiacijos, šis skaičius nukrenta iki 0,8 – prasčiausio rodiklio pasaulyje. Tai ir yra priežastis, kodėl premjeras Orbanas paskelbė apie naujas priemones spręsti demografinei krizei.

Bulgarija pasižymės greičiausiu populiacijos nuosmukiu 2015-2050 metais. Bulgarija priskiriama grupei šalių, kurių gyventojų skaičius šiuo laikotarpiu sumažės daugiau nei 15 procentų, kartu su Bosnija ir Hercegovina, Kroatina, Vengrija, Japonija, Latvija, Lietuva, Moldova, Rumunija, Serbija ir Ukraina. Prognozuojama, kad Bulgarijos gyventojų per 30 metų sumažės net 27,9 proc. – nuo 7,15 milijonų iki 5,15 milijonų.
Oficiali statistika rodo, kad Rumunijoje gimė 178 tūkst. kūdikių. 1990-aisiais, pirmaisiais pokomunistiniais metais, kūdikių gimė 315 tūkst. Kroatijoje praeitais metais gimė 32 tūkst. – tai net 20 proc. mažiau nei 2015 metais. Kroatijos gyventojų mažėjimas greitai gali siekti daugiau nei 50 tūkst. žmonių kasmet.
Kai Čekija buvo komunistinio bloko dalis (kaip dalis Čekoslovakijos), jos gimstamumo rodiklis buvo visai arti populiacijos tęstinumui reikalingos ribos (2,1). Šiandien ji yra penkta nuo galo pagal gimstamumą pasaulyje. Slovėnija turi didžiausią BVP vienam gyventojui Rytų Europoje, tačiau itin mažą gimstamumo rodiklį.
 
www.propatria.lt
Giulio Meotti. Musulmonai sako Europai: „Vieną dieną visa tai bus mūsų“

Post navigation


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *