„20 Tarp atėjusių per šventes Dievo pagarbinti buvo ir graikų. 21 Jie kreipėsi į Pilypą, kilusį iš Galilėjos miesto Betsaidos, prašydami: „Gerbiamasis, mes norėtume pamatyti Jėzų!“ 22 Pilypas nuėjo ir pasakė Andriejui, paskui jie abu – Andriejus ir Pilypas – atėję pranešė Jėzui. 23 O Jėzus jiems tarė:

„Atėjo valanda,

kad būtų pašlovintas Žmogaus Sūnus.

24 Iš tiesų, iš tiesų sakau jums:

jei kviečių grūdas

nekris į žemę ir neapmirs, jis pasiliks vienas,

o jei apmirs, jis duos gausių vaisių.

25 Kas myli savo gyvybę, ją pražudys,

o kas nekenčia savo gyvybės šiame pasaulyje,

išsaugos ją amžinajam gyvenimui.

26 Kas nori man tarnauti, tegul

seka paskui mane:

kur aš esu, ten bus ir mano tarnas.

Kas man tarnaus,

tą pagerbs mano Tėvas.

27 Dabar mano siela sukrėsta.

Ir ką aš pasakysiu:

‘Tėve, gelbėk mane nuo šios valandos!’?

Bet juk tam aš ir atėjau į šią valandą.

28 Tėve, pašlovink savo vardą!“

Tuomet iš dangaus ataidėjo balsas: „Aš jį pašlovinau ir dar pašlovinsiu!“29 Aplink stovinti minia, tai išgirdus, sakė griaustinį sugriaudus. Kai kurie tvirtino: „Angelas jam kalbėjo“. 30 O Jėzus atsakė: „Ne dėl manęs, o dėl jūsų pasigirdo tas balsas.

31 Dabar teisiamas šitas pasaulis.

Dabar šio pasaulio kunigaikštis

bus išmestas laukan.

32 O aš,

kai būsiu pakeltas nuo žemės,

visus patrauksiu prie savęs“.

33 Jis tai pasakė nurodydamas, kokia mirtimi jam reikės mirti.“ (Jn 12, 20-33)

Jėzaus žodžiai apie apmirusį grūdą ir apmirimą mus nuteikia nejaukiai. Duria į mūsų egzistencijos šerdį, mūsų būties laikinumą ir baigtumą. Kaip sunku mums susitaikyti su savo ribotumu, negalia ir baigtumu? Tai mūsų gyvenimo iššūkis. Mus nelabai vilioja ta Jėzaus išreikšta amžinybės perspektyva. Primindamas toliai savo kalboje, jog „kas myli savo gyvybę, ją pražudys, o kas nekenčia savo gyvybės šiame pasaulyje, išsaugos ją amžinajam gyvenimui.“ (Jn 12, 25). Tai ne žmogiškoji, o Dieviškoji ekonomija, kuris yra priešinga žmogaus mąstymui. Bandydamas išsaugoti, kas nėra išsaugoma šiame pasaulyje, žmogus dėl to labai kenčia: draugų, artimų praradimas, nesustabdoma gyvenimo tėkmė ir kas toliau…tas nerimastingas ir nepatogus klausimas man. Jėzus savo mąstymu ir savo gyvenimu pavyzdžiu ragina atsiverti šiems Jo žodžiams ir Gavėnios tyloje priimti sprendimą, kurie gali pakeisti, išlaisvinti ir pradžiuginti mūsų gyvenimą kontraversiškoje mirties akivaizdoje.

Gavėnios V sekmadienis: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jei kviečių grūdas nekris į žemę ir neapmirs, jis pasiliks vienas,o jei apmirs, jis duos gausių vaisių. (Jn 12, 20-33)

Post navigation


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *