„13 Artėjant žydų Velykoms, Jėzus nukeliavo į Jeruzalę. 14 Šventykloje jis rado prekiaujančių jaučiais, avimis, balandžiais ir prisėdusių pinigų keitėjų.15 Susukęs iš virvučių rimbą, jis išvijo visus juos iš šventyklos, išvarė avis ir jaučius, išbarstė keitėjų pinigus, išvartė jų stalus. 16 Karvelių pardavėjams jis pasakė: „Pasiimkite savo paukščius ir iš mano Tėvo namų nedarykite prekybos namų!“ 17 Jo mokiniai prisiminė, kad yra parašyta: Uolumas dėl tavo namų sugrauš mane.

18 Tuomet žydai kreipėsi į Jėzų, sakydami: „Kokį ženklą mums galėtum duoti, jog turi teisę taip daryti?“ 19 Jėzus atsakė: „Sugriaukite šitą šventovę, o aš per tris dienas ją atstatysiu!“ 20 Tada žydai sakė: „Keturiasdešimt šešerius metus šventovę statė, o tu atstatysi ją per tris dienas?!“ 21 Bet jis kalbėjo apie savo kūno šventovę. 22 Tik paskui, jam prisikėlus iš numirusių, mokiniai prisiminė jį apie tai kalbėjus. Jie įtikėjo Raštu ir Jėzaus pasakytais žodžiais.

23 Per Velykų šventes, jam būnant Jeruzalėje, daugelis įtikėjo jo vardą, matydami jo daromus ženklus. 24 Bet Jėzus, gerai visus pažindamas, jais nepasitikėjo. 25 Jam nereikėdavo, kad kas paliudytų apie žmogų. Jis pats žinojo, kas yra žmogaus viduje.“ (Jn 2, 13-25)

Šio sekmadienio Evangelija priminimas, mums apie savo dvasios šventovę sielą: kokia ji mums ir Dievui be galo svarbi  Jėzus išvaiko prekiautojus iš šventyklos susisukęs rimbą ir su įniršiu, nes tą šventovę sugriautą Jis atstatytu per tris dienas, nes apreiškė, jog Jo kūnas yra Dievo šventovė (pgl Jn 2, 19; 21). Mes per nuodėme griauname ta nuostabią savo dvasios šventovę. O koks yra santykis mano su Dievu? Ar jis nėra tik formalus ir paremtas prekybiniais mainais: aš kažką gero padarysiu, pasimelsiu, o tu man būtinai atlyginsi, Dieve? Dievas nori meilės ir laisvės santykio su mumis, kad suvoktume, jog Jį garbintume, šlovintume, dėl to, kad jis Kūrėjas, Išganytojas, nes „Dievas yra Meilė“ (1 Jn 4,8). Gavėnia yra puiki proga pažvelgti į savo sielos ir dvasios reikalus, prisiminti, kokį nuostabų lobį turime savyje ir kaip reikia jį branginti.

Gavėnios III sekmadienis – „Susukęs iš virvučių rimbą, jis išvijo visus juos iš šventyklos, išvarė avis ir jaučius, išbarstė keitėjų pinigus, išvartė jų stalus.“ (Jn 2, 15)

Post navigation


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *