Asociacija Petrašiūnų gailestingumo namai (R. Kalantos g. 38, LT 52492 Kaunas; tel. 8 (37) 45 30 28, mob. t. 867752634; el. pšt. br.vincentas@gmail.comĮm. k. 3000721363; a.s. LT237300010087802587 Swedbank;Direktorius br. Vincentas Tamošauskas OFM Cap)(galimybė paremti)

Tai brolių kapucinų vienuolijos padalinys socialinei veiklai vykdyti.

Broliai kapucinai vadovauja trims varguolių maldos grupėms Kaune, Petrašiūnuose. Jose varguoliai evangelizuojami, katechizuojami, taip pat pamaitinami. Tai labai reikalingas darbas – ne tik pamaitinti pavargusį, sutrikusį žmogų, bet ir suteikti vilties, šviesos skelbiant Dievo žodį. Yra įkurta Šv. Pranciškaus draugija vargšams ir kaliniams šelpti bei evangelizuoti.

Nelengva brolių kapucinų tarnystė atliekama trijuose reabilitaciniuose centruose, kuriuose žmonės, pavargę nuo sunkaus gyvenimo, grąžinami į visuomenę. Juose yra apie 50 asmenų, kuriems suteikiama įvairialypė pagalba – materialinė, dvasinė, apgyvendinimas.

Petrašiūnuose, Kaune veikia varguolių valgykla (keturis kartus savaitėje maitinami ir dalijami maisto produktai) ir rūbų dalykla, Vaikų dienos centras, skirtas problemų patiriantiems vaikams. Šelpiami nepasiturintys asmenys, daugiavaikės šeimos. Pagalba suteikiama maistu Ukrainos bei Latvijos reabilitaciniams centrams.

JEIGU TAVE KAMUOJA PRIKLAUSOMYBĖS, MES TAVĘS LAUKIAME. REABILITACIJOS CENTRAI:

„PETRAŠIŪNŲ GAILESTINGUMO NAMAI“

KALANTOS G. 38, KAUNAS

TEL.: 864554930, 861091571

 

ŽVEJŲ G. 15, PAULIŲ KM., JURBARKO RAJ.

TEL.: 867752634, 864170762

 

SKIRMANTIŠKIŲ KM, RASEINIŲ RAJ.

TEL.: 863081719

Liudijimas: Jei nori, Dievas pakeičia gyvenimą…

 

Broliai kapucinai padeda trijuose reabilitaciniuose centruose žmonėms grįžti į gyvenimą, atsikračius priklausomybių, nusivylimo, socialinės atskirties, skurdo. Daug asmenų: vyrų, moterų ir su vaikais, padedami brolių kapucinų, baigę reabilitacinį kursą, susirandą darbą, būstą, padedant materialiai įsikurti pradeda naują gyvenimą. Štai vienas nuostabus liudijimas, kaip pasitikėjimas Dievu keičią gyvenimą, jei net gydytojai ir artimieji nebegali padėti.

Esu Vaidas Venslovas. Man 41 metai. Gimiau Šiauliuose, geroje šeimoje. Turėjau abu tėvus, vyresnį brolį bei vyresnę sesę. Buvau jauniausias, visų mylimas ir lepinamas pagrandukas. Tėtis buvo direktorius, o mama dirbo kartu su tėčiu.

Kai man buvo septyneri, tėtį dešimčiai metų pasodino į kalėjimą už valstybės turto grobstymą. Nuo tada mano gyvenimas pradėjo keistis. Sesuo ištekėjo, brolis pradėjo tarnauti sovietinėje armijoje. Mama rūpinosi tėčio reikalais, važinėjo pas jį. Aš likau vienas. Ir pradėjau daugiau laiko gyventi „gatvėje“. Tačiau gerai, kad visvien sugebėjau pabaigti muzikos mokyklą.

Mano vaikystė ir paauglystė nebuvo lengva. Ne todėl, kad man trūko meilės iš artimųjų, buvau tikrai labai mylimas. Tačiau mokiausi tokioje klasėje, kur bvuo daug aukštą padėtį visuomenėje užimančių tėvų vaikų. Kai mano tėtį pasodino į kalėjimą, prasidėjo patyčios ir kova už save. Kiekvieną kartą stengiausi apginti savo tėčio gerą vardą. Geriausias būdas visus nutildyti būdavo mano kumštis. Man pradėjo tai patikti, kad manęs bijo, manęs klauso. Tokiu keliu ir keliavau. Mano gyvenime vis daugėjo smurto, išgertuvių. Pradėjau rūkyti. Turėjau draugų, panašių į save. Taigi gyvenome taip, kaip mums patinka, dažnai linksmindavomės. Prasidėjo taip pat ir įvairūs nusikaltimai, vagystės, pirmieji teistumai. Tėtis jau buvo laisvėje, tad man padėdavo ir ištraukdavo, kai pakliūdavau į bėdą.

Taip tęsėsi neilgai. Už mašinos vagystę buvau pasodintas į kalėjimą šešiems metams. Kreipiausi į prezidentą, prašydamas malonės, ir mane paleido atbuvus kalėjime tik du metus. Grįžus į laisvę vėl susibūrė senoji bendraminčių kompanija. Toliau gyvenome tokį patį gyvenimą, kol vėl buvome įkalinti septyniems su puse metų. Valstybė stengėsi mane izoliuoti, nes laikė mane pavojingu asmeniu visai visuomenei. Kaltino vagysčių ir plėšimų organizavimu. Tačiau vėl pavyko išeiti anksčiau, negu priklausė. Būdamas įkalinimo įstaigoje, susigundžiau pabandyti heroino. Pavartodavau tik retkarčiais ir buvau tikras, kad bet kada galėsiu sustoti. Bet atėjo diena, kai susoti nebegalėjau, o ir nebenorėjau. Būdamas kalėjime, sugebėjau dar ir susituokti.

Išėjęs iš kalėjimo, gyvenau Kaune. Ir vėl eilinį kartą viską dariau taip pat. Vartojau narkotikus, vagiau, sukčiavau. Bandžiau pabaigti su narkotikais, gulėjau įvairiose klinikose, mokėjau didelius pinigus, vartojau vaistus. Bet tai nedavė jokių rezultatų. Šį kartą įkalino penkiems su puse metų už sukčiavimą ir plėšimą. Būdamas įkalinimo įstaigoje nekeičiau savo kelio, toliau vartojau narkotikus ir sukčiavau, tad buvo pratęstas bausmės laikas dar metams ir septyniems mėnesiams.

Šį kartą, grįžęs iš įkalinimo įstaigos, nebenorėjau taip gyventi, kaip anksčiau. Buvau pavargęs, pasimetęs, palūžęs, nežinantis, kaip toliau gyventi. Nebenorėjau daugiau vartoti narkotikų, bet nežinojau, kaip tai padaryti. Galvojau, kad jau išbandžiau visus įmanomus būdus. Ir vieną dieną sutikau gerus žmones, kurie papasakojo apie Gailestingumo namus. Man iš karto nepatiko ta mintis, nes tame reabilitacijos centre būtų reikėję melstis ir bandyti pasveikti su Dievo pagalba. Aš Dievu netikėjau ir maniau, kad tai visiška nesąmonė. Jei gydytojai nepajėgė man padėti, koks dar Dievas gali tai padaryti? Tačiau vis dėlto sekančią dieną aš nuėjau ten ir pasilikau.

Praėjus trims savaitėms norėjau išeiti. Galvojau, kad jau pasveikau, kad man viskas gerai. Mintys vėl sukosi apie pinigus, apie įvairius blogus darbus. Tačiau tą akimirką Dievas mane ir pagavo, pasilenkė prie manęs su savo gailestingąja meile ir daugiau nebepaleido. Viešpats dažnai veikia per kitus žmones. Gailestingumo namuose kartu su manimi buvo likimo brolis Aurimas, su kuriuo daug bendraudavome, diskutuodavome ir jis paprašė neskubėti ir dar pasilikti bent savaitei. Aš sutikau. Ir ta savaitė buvo lemtinga mano gyvenime. Kasdien Dėvui dėkoju už tas dienas.

Kažkas pradėjo keistis. Pradėjo erzinti visa tai, kas buvo susiję su senuoju mano gyvenimu. Skaitydavau Šv. Raštą, melsdavausi, dalyvaudavau Šv. Mišiose. Viskas manyje pradėjo keistis – mintys, elgesys, bendravimas. Atsirado noras padėti kitiems ir tai darydamas jaučiausi labai gerai. Dievas padovanojo man džiaugsmą, ramybę, laisvę. Dar niekada per visą savo gyvenimą nesijaučiau toks laisvas bei laimingas. Širdyje gimė troškimas tarnauti Dievui ir atsilyginti už tai, kad išgelbėjo mane ir mano gyvenimą. Brolis Vincentas pasiūlė vykti į Ukrainą, į Misijų mokyklą. Iš karto sutikau vykti, net nedvejodamas.

Ukrainoje buvo pats nuostabiausias laikas mano gyvenime. Atrodė, kad atsidūriau rojuje. Misijų mokykloje mokėmės esminių krikščionybės tiesų, mokėmės evangelizuoti, liudyti, šlovinti Dievą, dirbti su vaikais ir jaunimu, vesti Alfą kursą bei gavome dar daug kitų labai svarbių žinių bei praktinių įgūdžių. Jaučiausi taip, kaip parašyta evangelijoje: „Ateikite, jau viskas surengta“ (Lk 14, 17). Ten būnant, nieko nereikėjo daryti, tiesiog mėgautis Dievo meile ir priimti visas Viešpaties dovanas bei malones, kurių buvo apstu. Kasdien vyko stebuklai. Tikrai.

Šiuo metu, grįžęs iš Ukrainos, tarnauju Petrašiūnuose, pas brolius kapucinus reabilitacijos centre „Gailestingumo namai“. Dirbu su priklausomais žmonėmis, evangelizuoju gatvėse, nakvynės namuose, padedu vargšams, skelbiu Gerąją Naujieną, liudiju nuostabius Viešpaties darbus savo gyvenime! Taip pat turiu paauglių grupelę, kurie „gąsdina visus Petrašiūnus“, tačiau tai dar vienas stebuklas, nes dabar jie nuolat ateina į vienuolyną. Mes bendraujame, meldžiamės, sportuojame.

Už visa tai, ką dabar turiu ir ką galiu daryti dėl kitų žmonių, esu dėkingas vieninteliam Asmeniui – Jėzui Kristui, gyvajam Dievui, Kuris mane išlaisvino iš visų priklausomybių, išlaisvino iš visų pančių, kurie buvo mane apraizgę. Net nagų nebekramatau 🙂 Ačiū Tau, Jėzau. Tu mano Gyvenimo Viešpats ir karalių Karalius!

„Tėvo Pijaus balsas“ nr 26

 

 

 

 

Atgailos malda

Viešpatie Jėzau, ateinu pas Tave, toks koks esu. Aš pripažįstu, kad esu nusidėjėlis. Viešpatie, aš tikiu, kad prieš2000 metų Tu mirei ant kryžiaus, praliedamas Savo šventą kraują asmeniškai už mane, dėl mano padarytų kalčių ir nuodėmių. Tikiu, kad trečią dieną prisikėlei iš numirusių ir esi gyvas šiandien. Atleisk man, už visas mano padarytas nuodėmes ir kaltes. Savo šventu krauju nuplauk mane nuo viso, kas mane buvo suteršę ir surišę. Savąja Dvasia įeik į mano širdį ir į mano gyvenimą. Padaryk mane Dievo vaiku ir dovanok man amžinąjį gyvenimą. Aš priimu Tave dabar ir savo širdimi tikėdamas lūpomis išpažįstu Tave savo sielos Gelbėtoju ir gyvenimo Viešpačiu. Amen.

 

Šv. Pranciškaus draugija kaliniams ir varguoliams evangelizuoti bei šelpti  

 

 

Mūsų visuomenėje kaliniai, priklausomi asmenys, esantys visuomenės paribyje dažnai yra stigmatizuoti, atskirti, nekenčiami, atstumti Tai yra iššūkis visuomenei, kuri yra išsilavinusi, kultūringa, tačiau yra daug padariusių nusikaltimus, priklausomų, visuomenės paribyje esančių asmenų. Šv. Pranciškus suvokė Dievo vedimą, pasilenkdamas prie raupsuotojo ir kaip tai pakeitė jo gyvenimą. Jis tada pavadino save mažesniuoju broliu. Tai reiškia, jog nesieks kažkokios aukštesnės vietos visuomenėje, bet bus mažesnysis tarnas, su mažaisiais ir atstumtaisiais: su jais ir tarp jų. Šv. Pranciškus šlovino ir dėkojo „Saulės giesmėje“ už visą kūriniją. O kaip mes turime šlovinti ir dėkoti už kiekvieną žmogų, esantį šalia! Koks didingas ir kilniaširdiškas buvo šv. Pranciškaus humanizmas, Dievo šviesoje, kiek jis atnešė taikos, sutarimo, gyvybės, prasmės. Visų pirmiausiai reikia jiems paskelbti Jėzaus Gerąją Naujieną, kad Jėzus taptu jų gyvenimo centru – kuris keičia jų gyvenimus, vaduoja iš nuodėmės ir duoda viltį. Pagal galimybes taip pat padėti materialiai. Pirmiausia – dvasinis atsinaujinimas. Jėzaus žodžiai nėra tušti: tarnystė mažutėliams teikia mums patiems džiaugsmą, ramybė ir palaimą:„Ateikite, mano Tėvo palaimintieji, paveldėkite nuo pasaulio sukūrimo jums paruoštą karalystę! Nes aš buvau išalkęs, ir jūs mane pavalgydinote, buvau ištroškęs, ir mane pagirdėte, buvau keleivis, ir mane priglaudėte, buvau nuogas – mane aprengėte, ligonis – mane aplankėte, kalinys – atėjote pas mane” ( Mt 25, 34 – 36).

Draugijos liturginis minėjimas – spalio 4 dieną.

Kiekvieno mėnesio 4 dieną Kaune, Petrašiūnų bažnyčioje yra aukojamos Šv. Mišios už draugijos narius, kalinius ir varguolius.

Tapimas draugijos nariu: reikia atlikti išpažinti, priimti šv. Komuniją,  perskaityti pasiaukojimo maldą, parašyti prašymą priimti į draugiją, nurodant vardą, pavardę, adresą ir tel. numerį adresu: Šv. Pranciškaus draugija kaliniams ir varguoliams padėti bei evangelizuoti: R. Kalantos 38, Kaunas ir gausite draugijos pažymėjimą.

Pasiaukojimo malda:

:Viešpatie Jėzau, tu esi pasakęs: „Iš tiesų sakau jums, kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų, man padarėte.“(Mt 25, 40). Noriu visa širdimi ir visu gyvenimu atsiliepti į Jėzaus žodžius ir juos vykdyti. Pasižadu vesti dorą katalikišką gyvenimą: gyventi Evangelija, praktikuoti maldą, priiminėti Šv. Sakramentus, būti paklusnus Bažnyčios mokymui, popiežiui bei vyskupams ir jų įpėdiniams kunigams. Pagal galimybes melstis už kalinius ir varguolius, padėti jiems ir skelbti Jėzaus Evangeliją jų išganymui. Tegu šv. Pranciškaus nuostabus tarnavimo vargšams pavyzdys mane uždega, įkvepia vykdyti šią misiją bei mane laimina Gerasis Dievas šitame darbe.. Tepadeda man Dievas!

Draugijos nario įsipareigojimai: ypač kiekvieno mėnesio 4 dieną melstis už kalinius, varguolius ir priklausomus žmones. Tai galima daryti ir kiekvieną dieną. Sutikus gatvėje, apsilankius kalėjime, landynėje, nakvynės namuose, viešoje vietoje paskelbti Evangeliją ir kad asmuo pakviestu Jėzų į savo gyvenimą, gailėtųsi už nuodėmes, norėtu keisti gyvenimą, pasikalbėti, suteikti vilties. Galima paremti jį maistu, rūbais, nupirkti vaistų, bet vengti duoti pinigų. Saugotis jų manipuliavo ir apgaulės. Jei asmuo norėtu pradėti gyvenimą be priklausomybės, galimą nukreipti jį į reabilitacinį centrą ar kitą kokį nors pagalbos centrą.  Galima parapijoje, namuose, šeimoje suburti maldos grupelę, prieš tai pranešus parapijos klebonui ir melstis už vargstančius bei priklausomus ir juos kviesti maldai. Galima bandyti, jei vietovėje yra nakvynės namai, pasimelsti su jais, įsijungti į „Caritas“ organizacijas, pagelbėti kaliniams, dalyvauti kalinių šalpos ir rėmimo organizacijose. Broliai kapucinai turi reabilitacinį centrą nuo priklausomybių, netekus būsto, norint pakeisti savo gyvenimą: Kaune, R. Kalantos 38.

 

 

Šv. Pranciškaus litanija

Kyrie, eleison! Christe, eleison! Kyrie eieison!
Kristau, išgirsk mus! Kristau, išklausyk mus!
Tėve, dangaus Dieve – pasigailėk mūsų!
Sūnau, pasaulio Atpirkėjau, Dieve – pasigailėk mūsų!
Šventoji Dvasia, Dieve – pasigailėk mūsų!
Šventoji Trejybe, vienas Dieve – pasigailėk mūsų!
Šventoji Marija, nekaltai pradėtoji Mergele – melski už mus!
Šventoji Marija, visu trijų šventojo Pranciškaus ordinų Globėja – melski už mus!
Šventasis Pranciškau, serafiškasis tėve – melski už mus!
Šventasis Pranciškau, išmintingasis tėve,
Šventasis Pranciškau, Mažesniųjų brolių ordino įsteigėjau,
Šventasis Pranciškau, beturčių patriarche,
Šventasis Pranciškau, atgailos veidrodi,
Šventasis Pranciškau, nedorybių nugalėtojau,
Šventasis Pranciškau, uolusis Kristaus sekėjau,
Šventasis Pranciškau, Jėzaus žaizdomis papuoštas,
Šventasis Pranciškau, neturto mylėtojau,
Šventasis Pranciškau, klusnumo mokytojau,
Šventasis Pranciškau, skaistybės stebukle,
Šventasis Pranciškau, nusižeminimo didvyri,
Šventasis Pranciškau, didelių malonių inde,
Šventasis Pranciškau, klystančiųjų vadove,
Šventasis Pranciškau, ligonių pagalba,
Šventasis Pranciškau, Bažnyčios rėmėjau,
Šventasis Pranciškau, tikėjimo gynėjau,
Šventasis Pranciškau, Kristaus kareivi,
Šventasis Pranciškau, nesutariančių taikintojau,
Šventasis Pranciškau, nepramušamas skyde,
Šventasis Pranciškau, klaidatikių naikintojau,
Šventasis Pranciškau, netikėlių naikintojau,
Šventasis Pranciškau, netikėlių atvedėjau,
Šventasis Pranciškau, silpnųjų parama,
Šventasis Pranciškau, numirusiųjų prikėlėjau,
Šventasis Pranciškau, raupsuotųjų guodėjau ir drauge,
Šventasis Pranciškau, liepsnojančios meilės serafine,
Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, atleisk mums Viešpatie
Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, išklausik mus Viešpatie
Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, pasigailėk mūsų

  1. Melski už mus šventasis Pranciškau
    T. Kad taptume verti Kristaus žadėjimų

 

     Melskimės. Dieve, kuris nusižeminusiems teiki savo gausias malones, + leisk mums, sekant šventojo Pranciškaus pėdomis, paniekinti šio pasaulio išmintį ir mokytis iš nukryžiotojo Tavo Sūnaus Jėzaus Kristaus. Kuris gyveni ir viešpatauji per amžius. Amen.

 

Šv. Pranciškaus malda

Viešpatie, padaryk mane
savosios ramybės pasiuntiniu
ir leisk man nešti
meilę, kur siaučia neapykanta;
santaiką, kur vyrauja barniai;
vienybę, kur yra skilimas;
tikėjimą, kur kankina abejonės;
tiesą, kur viešpatauja klaida;
viltį, kur braunasi nusiminimas;
džiaugsmą, kur slegia liūdesys;
šviesą, kur užgulusios tamsybės.

Mokytojau, padaryk, kad aš trokščiau
kitus paguosti, o ne pats būti guodžiamas;
kitus suprasti, o ne pats būti suprastas;
kitus mylėti, o ne pats būti mylimas,
nes kas duoda – gauna,
kas atleidžia, tam atleidžiama,
kas miršta, tas gimsta amžinai gyventi.

Amen.