1999 m. liepos 30 d. Amerikos „FOX TV“ transliavo devyniasdešimties minučių trukmės laidą, pavadintą „Dievo ženklai: mokslas išbando tikėjimą“. Jos tikslas buvo pristatyti Katalinos Rivas (Catalina Rivas), kilusios iš Kočabambos (Bolivijos), stigmų ir mistinių patirčių mokslinius tyrimus.

 

Vienas labiausiai jaudinančių šios laidos akimirkų buvo toji, kai Katalina paskelbė žinią iš Kristaus. Ji buvo tokia: „Brangūs dvidešimtojo amžiaus žmonės, jūs mane pamiršote. Vėl ateinu gelbėti jūsų iš tamsos. Ateinu jūsų apkabinti. Noriu priglausti savąją širdį prie jūsų širdžių, kad parodyčiau savo meilę visai žmonijai. Leiskite man išlieti šią meilę. Ar leisite?“

Katalina, paprasta moteris, nuo 1993 m. mato mistinius regėjimus. Iš pradžių jai pasirodė Marija, vėliau Jėzus, nurodęs užrašyti pranešimus, kuriuos per ją perduos visai žmonijai. Nežiūrint to, kad žinia, perduodama per Kataliną, neprieštaravo Bažnyčios Mokymui, daug žmonių jais abejodavo, klausinėdavo apie jų autentiškumą, sakydavo, kad jai arba vaidenasi, arba ji išsigalvoja. Tačiau yra visuotinai patvirtintų faktų, kad šie pokalbiai pilni gilių dvasinių ir teologinių įžvalgų apie gyvenimą ir kad jas subtiliai, bet paprastai išsakė moteris, nebaigusi net vidurinės mokyklos. Taip pat dėmesį patraukdavo faktas, kad tuos pranešimus ji kartais užrašydavo kalbomis, kurių niekada nemokėjo, pvz., lenkų, lotynų, graikų. Už šių įvykių Kočabamboje paviešinimą esame dėkingi populiariam Australijos žurnalistui Maiklui Vilizy (Michael Willesee), kuris, nepaisant turimos labai skeptiškos nuomonės įvykių Bolivijoje atžvilgiu, noriai juos populiarino. Dievo žodis jį patraukė, ir Maiklas greitai ėmė skelbti jį visame pasaulyje.

1999 m. kovo 10 d. Meksiko miesto ligoninės Neurologijos skyriaus direktorius gyd. Viktoras Pele (Victor Pelle) Katalinai atliko smegenų aktyvumo tyrimą. Šis žinomas neurologas nebuvo informuotas, kokiam tikslui buvo atliekamas šis tyrimas. EEG smegenų skenografija buvo atlikta Katalinai meldžiantis. Po dvidešimties minučių ultragarso aparatas parodė, kad jos smegenys skleidžia mažėjančios amplitudės delta virpesių bangas, – tai būdinga giliai įmigusiam arba komoje esančiam žmogui. Tačiau įdomiausių duomenų buvo gauta tuomet, kai bolivietė priėmė Eucharistiją. EEG rodė tas pačias delta virpesių bangas. „Pacientė negalėjo būti sąmoninga, vis dėl to jos smegenys skleidė [didelės amplitudės] delta bangas“, – nustebęs sakė dr. V. Pele. Anot jo, tai gali būti liekamasis epilepsinės būsenos reiškinys. „Manote, aš – epileptikė?“ – paklausė jo Katalina. Gydytojas, rodydamas į monitorių, atsakė, kad taip ir yra, ir paaiškino, kodėl taip mano. Katalina jam pasakė tokia liga neserganti ir paklausė, ar jis norėtų to įrodymų. Staiga dr. V. Pele suvokė, kad tarp jo ir pacientės yra garso nepraleidžianti siena. Taigi be Dievo įsikišimo toks pokalbis įvykti negalėjo.

Vienas iš šio įvykio liudininkų yra psichologas gyd. Rikardas Kastalonė (Ricardo Castalone). Jis daugybę metų visame pasaulyje tyrinėjo Jėzaus ir Marijos apsireiškimus, taip pat paveikslų ir statulų, srūvančių ašaromis ir aliejumi, fenomenus. Kaip ir daugelis kitų, apsireiškimus Katalinai jis vertino labai skeptiškai. Nors šį mistinį atvejį R. Kastalonė tyrinėjo nuo 1994 m. birželio, nepaprastų patirčių autentiškumu įsitikino tik 1996 m. sausį, kai bolivietė gulėjo ligoninėje dėl negyjančių žaizdų, kokios atsiranda kūną perdūrus stambiomis vinimis. Daugiau jis nebeabejojo, kad moteriai atsirado stigmos. 1996 m. liepos 4 d., susitikęs su Katalina, jis pamatė stebuklingai atsiradusias nukryžiuoto Jėzaus žaizdas. Tą pačią dieną, kai atsirado stigmos, M. Vilizy norėjo Kataliną nufilmuoti. Programos „Dievo ženklai: mokslas išbando tikėjimą“ laikas buvo parinktas specialiai Didįjį Penktadienį, tačiau tą dieną stigmos neatsirado. Kitą dieną mistikė išgirdo šiuos Jėzaus žodžius: „Ištverk tikėjime. Įrodymą gausi kitą dieną po Kristaus Kūno ir Kraujo šventės“.

Maiklas ir jo filmavimo komanda atėjo pas Kataliną prieš atsirandant stigmoms ir paėmė jos kraujo mėginių, kad galėtų palyginti su stigmų krauju. Mat jiems kilo klausimas, ar iš stigmų, atsiradusių Katalinos kūne, išsiliejęs kraujas bus Kristaus kraujas. Visą dieną moteris buvo linksma, daug kalbėjo, tačiau į vakarą Maiklas pastebėjo, kad ji kažkodėl liūdi ir mažiau bendrauja. Vienu metu ji nuėjo į savo maldos kambarį. Maiklui pas ją atėjus, Katalina pro ašaras pasakė, kad jai iš sielvarto tiesiog stingsta širdis, todėl atėjusi į maldos kambarį. Matydamas ją besimeldžiančią, Maiklas prisiminė Kristų Alyvų sode. Kaip ir žadėjo Jėzus, birželio 4 d., apie vidurdienį, Katalina ėmė patirti skausmus. Ant antakių atsirado kraujo lašai, primenantys Jėzaus kančias, patirtas vainikuojant erškėčiais. Ant rankų ir pėdų jie pamatė kryžiaus formos įdubimus, pamažu virtusius giliomis žaizdomis, panašiomis į Kristaus žaizdas. Katalinos kentėjimai augo. Atrodė, kad ji patiria agoniją. Mistikės dukra, draugai, dvasios vadovas ir visa filmavimo komanda kentėjo kartu su ja. Nė vienas, ją matydamas, negalėjo sulaikyti ašarų. Maiklas paėmė kraujo, srūvančio iš Katalinos žaizdų, mėginių. Apie trečią valandą skausmai sumažėjo. Kraujo mėginiai buvo išsiųsti ištirti. Kalifornijoje, Heivodo (Hayward) laboratorijoje, palyginus mėginius paaiškėjo, kad, priešingai Maiklo lūkesčiui, iš Katalinos stigmų išsiliejęs kraujas buvo ne Kristaus, o jos pačios. Nepaisant to, skeptiškasis žurnalistas pripažino, kad nebūtina ieškoti daug ypatingų ypatumų fenomeno, kuris akivaizdžiai yra antgamtinis.

Kitą dieną Maiklas vėl aplankė Kataliną. Pokytis, kurį jis pastebėjo, buvo stulbinamas. Moteris buvo dar linksmesnė ir šnekesnė, nors po didelių kančių dar nebuvo praėjusi nė para. Iš žaizdų liko tik randai. Prieš pat atsirandant stigmoms Jėzus Katalinai pasakė: „Aš paruošiau tave šiai dienai, nes turėjau dar kartą įrodyti pasauliui savo kentėjimus per žmogų kaip tu. Ačiū!“

Vėliau, interviu laidai metu apibūdindama Jėzų, Katalina žiūrėjo per Maiklo petį. Ji pasakė dabar matanti Viešpatį. Maiklas paklausė jos, ar Jėzus nori dar ką nors pasakyti. Po trumpos pauzės Katalina atsakė, kad Dievas viliasi, jog Jo žodžiai bus kaip rasa ištroškusioms širdims. Mistikė, paklausta, kokios nuodėmės labiausiai žeidžia Dievą, atsakė: „Visos nuodėmės. Ir maža, ir didelė vagystė yra vagystė. Ir mažas, ir didelis melas yra melas. Bet manau, kad labiausiai žmonių giminę varginanti nuodėmė yra puikybė“. Galiausiai Katalina išreiškė troškimą, kad žmonės visada atsimintų, jog Jėzus yra gyvas Eucharistijoje ir jų laukia, ir pridūrė: „Prašau neužmiršti, kad Jis kenčia už kiekvieną žmogų“.

Besibaigiant laidai, Maiklas Vilizy, paklaustas, ką galvoja, pasidalijo: „Tai pakeitė mano gyvenimą“.

 

Žurnalas „Mylėkite viens kitą“, nr 2, 2014.

Dievo ženklai per „FOX TV“ – net skeptikai patiki

Post navigation


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *