Izaokas Niutonas (1642-1737), anglų fizikas, rašė: ,,Ši nuostabi Saulės, planetų ir kometų  sistema galėjo susidaryti tik racionalios ir galingos Būtybės ketinimo ir autoriteto dėka.“

Albertas Einšteinas (1879-1955) griežtai atmetė kaip melagingą ir ribojantį mūsų pažinimo galimybes įsitikinimą, jog egzistuoja tik tai, ką mes suvokiame  savo pojūčiais. Rašė: ,,Mano religingumas remiasi nuolankiu Dvasios begalinio pranašumo susižavėjimu; Dvasios, atsiskleidžiančios mažiausiose detalėse, kurias gebame suvokti mūsų trapiu ir silpnu intelektu. Mano tikėjimo Dievu pagrindas – gilus ir jaudinantis įsitikinimas, kad yra  didžiausia racionalioji Galia, pasireiškianti Visatoje.“  O Nobelio premijos laureatas belgų chemikas Ilja Prigožinas (1917-2003) nurodė: ,,Tikimybė, kad natūralios struktūros ir labai tiksliai suderintos reakcijos, būdingos gyviems organizmams, atsirado savaime, lygios nuliui.“

Pakelkite akis

ir pasižiūrėkit į aukštybes

Visi mokslinių tyrimų –  tiek mikro, tiek ir makrokosmoso,  –  rezultatai  kiekvienam tyrėjui,  kuris vadovaujasi intelektinio sąžiningumo principais bei nuoširdžiomis tiesos paieškomis, leidžia daryti akivaizdžią  išvadą, kad visą Visatą sukūrė Dievas, kuris išlaiko puikų jos veikimą. Nuo pat žmonijos egzistavimo pradžios nematomas Dievas atskleidžia savo egzistavimą per grožį, harmoniją ir Visatos didybę. Kūrėjas mums parodo, kuo Jis yra, per tai, ką sukūrė: ,,Akis pakelkit ir pasižiūrėkit į aukštybes! Kas jąsias sukūrė? Tasai, kuris atveda jų pulkus, jas suskaičiuoja ir šaukia kiekvieną jų vardu. Dėl jo didžios galybės ir beribės jėgos nė viena nedrįsta neateiti“ (Iz 40,26).

Kokio dydžio yra Visata?

Jeigu keliautume po žinomą mums  Visatą šviesos greičiu – t. y. 300 tūkst. km/s (per vieną sekundę turėtume apeiti mūsų Žemę septynis kartus) – tai truktų 28 milijardus šviesmečių!

Šiuolaikiniai mokslininkai tvirtina, kad Visatą sudaro apie 350 milijardų didelių galaktikų bei 7 trilijonai mažesnių nykštukinių  galaktikų tolesnėje erdvėje. Nežinome, kas yra plotuose, kuriuos galime stebėti,  – galbūt daugiau trilijonų galaktikų, kurios gali būti dar didesni visumos  komponentai!

Kiekviena galaktika susideda iš šimtų milijardų žvaigždžių bei turi milijonų trilijonų mylių skersmenį. Yra apskaičiuojama, kad už Paukščių tako yra daugiau žvaigždžių nei smėlio kruopelyčių visuose Žemės paplūdimiuose.

Kai žvelgiame į žvaigždėtą dangų, mums prieš akis atsiveria nuostabus peizažas. Galime išvysti Paukščių taką, arba mūsų Galaktiką, kuri yra spiralinė galaktika. Norėdami  suskaičiuoti visas tik šioje galaktikoje esančias žvaigždes, jei skaičiuotume dieną-naktį vieną žvaigždę per sekundę, mums prireiktų 9,5 milijonų metų. Mūsų galaktika yra santykinai nedidelė, kurios skersmuo apie trilijonas kilometrų. Įveikti šį atstumą 300 tūkst. km/s greičiu šviesos spinduliams reikėjo 100 tūkst. metų.

Mūsų žinios apie Visatą, apie mūsų Galaktiką, apie Paukščių taką yra ganėtinai menkos. Verta prisiminti, kad visa Saulės sistema drauge su Saule bei planetomis yra tik nedidelis Galaktikos fragmentas. Astronomai gali stebėti tik 0,000003% Paukščių tako ir tik 2,5 tūkst. žvaigždžių, o jų ten yra nuo 200 iki 400 milijardų. Britų fizikas teoretikas Paul Davies (gim. 1946 m.) teigė: ,, Turiu rimtų įrodymų, kad kažkas už viso to slypi […]. Atrodo, jog kažkas sukalibravo skaitmenis gamtoje, siekdamas sukurti Visatą […]. Sąmoningo projekto įspūdis yra pritrenkiantis.“

Kūrėjo išmintis, visagalybė

ir meilė

Prisiminkime, kad mūsų Saulė, kuri yra vidutinio dydžio žvaigždė, yra žemės gyventojams pagrindinis energijos šaltinis. Ji nuo mūsų nutolusi 150 milijonų kilometrų. Saulėje sutilptų milijonas Žemės dydžio planetų. Mūsų Galaktikoje yra žvaigždžių kelis šimtus kartų didesnių už Saulę. Pavyzdžiui, vienos iš jų – Betelgeizės – skersmuo 600 kartų didesnis už mūsų Saulę; ši žvaigždė šviečia 60 tūkst. kartų ryškiau nei Saulė. Mokslininkai vertina, kad Saulės šerdyje temperatūra siekia 15 milijonų laipsnių Celsijaus, o kiekvieną sekundę Saulė pagamina 400 trilijonų vatų energijos, tuo pat metu prarasdama 4,5 mln. t savo masės. Per vieną sekundę išskiria daugiau energijos nei žmonija jos pagamino nuo savo egzistavimo Žemėje pradžios. Saulės energija sušildo Žemę ir sudaro sąlygas gyvybei joje egzistuoti. Tačiau Žemę pasiekia tik viena milijardinė visos energijos, kurią pagamina Saulė, dalis.

Žemė – mūsų planeta – yra idealioje pozicijoje, suteikiančioje galimybes gauti iš Saulės tiek šilumos ir šviesos, kiek tiksliai būtina gyvūnijai ir augmenijai bei žmonėms. Vandens tūris ir puikus atmosferos balansas suteikia Žemei idealią gyvenamąją vietą, ir ji neabejotinai yra stebuklas visoje Visatoje.

Škotų-amerikiečių gamtininkas John Muir (1838-1914) rašė: ,,Kai mes grožimės pasauliu kaip vienu dideliu rasos lašu, meniškai dekoruotu kontinentais ir salomis, judančiu kosmose drauge su kitomis žvaigždėmis, drauge dainuojančiomis ir švytinčiomis, visa Visata prieš mus iškyla tarsi begalinis grožio vandenynas.“

Saulė, kaip ir kitos žvaigždės, gamina energiją branduolio sintezės  dėka, kuri vandenilį paverčia į helį. Mokslininkai apskaičiavo, kad visų galaktikų yra apie 100 milijardų. Visatos visuma bei energijos galia, kurią gamina joje esančios žvaigždės, pranoksta visą žmogaus vaizduotę.

Žvaigždžių gaminama energija yra Dievo genijaus ir visagalybės apraiška. Visos šios energijos ir galios, esančios Visatoje, sukūrimą Biblija aprašo vienu sakiniu: ,,Jis taip pat sukūrė žvaigždes.“ Tai protas mums kužda, kad Dievas pakvietė egzistencijai visą Visatą: ,,Viešpaties žodžiu buvo padaryti dangūs ir Jo burnos alsavimu visos jų galybės“ ( Ps 33,6).

Neįsivaizduojama Visatos didybė, įspūdingos galaktikos bei ūkai skelbia šlovę Dievui. Mus supanti beribė Visata viršija mūsų pažintines galimybes ir ragina maldingai šlovinti Kūrėjo didybę, išmintį ir meilę: ,,Tebijo visa žemė Viešpaties, tegerbia Jį visi pasaulio gyventojai. Juk Jis tarė, ir pasaulis pasidarė, Jis įsakė, ir visa atsirado“ (Ps 33, 8-9). Šiuolaikinis mokslas negali nustatyti Visatoje esančių žvaigždžių skaičiaus. Tik Kūrėjas, kaip rašoma Šventajame Rašte, ,,nustatė žvaigždžių skaičių, kiekvieną jų vardu vadina. Didis yra mūsų Viešpats ir galingas, beribė Jo išmintis. Viešpats duoda drąsos kukliesiems, nedorėlius nubloškia į dulkes“ (Ps 147, 4-6).

Visagalybė būtina žvaigždžių, planetų, galaktikų sukūrimui, išmintis jas palaikyti tobuloje harmonijoje, nuostabus Visatos grožis – visa tai įrodo Kūrėjo  didybę, išmintį ir meilę. Tai Viešpats Dievas ,,sukūrė žemę savo galybe, padėjo pamatus pasauliui savo išmintimi, išskleidė dangaus skliautą savo išmone. Kai sugriaudžia Jo balsas, šniokščia vandenys dangaus skliaute. Jis atpučia debesis nuo žemės pakraščių, padaro tviskančius žaibus lietui, išleidžia viesulus iš aptvarų“ (Jer 10,12-13).

Žmogus proto malonės dėka gali žavėtis Visatos didybe ir grožiu ir Kūrėjui tarti: ,,Kai pasižiūriu į Tavo dangų, Tavo pirštų darbą, į mėnulį ir žvaigždes, kuriuos Tu pritvirtinai, kas yra žmogus, kad jį atsimeni, kas yra mirtingasis, kad juo rūpiniesi? Tu padarei jį tik truputį žemesnį už save ir apvainikavai jį garbe ir didybe“ ( Ps 8, 4-6).

Jie nepateisinami

Šiuolaikinio mokslo atradimai vienareikšmiškai įrodo, kad Visata yra genialaus Projektuotojo kūrinys, turi fiksuotą pradžią laike ir erdvėje. Britų astrofizikas Arturas Edingtonas (Sir Arthur Eddington)   teigia: ,,Universalios minties, arba Logotipo, idėja būtų, mano manymu, gana tikėtina išvada šiame mokslo raidos etape.“ Tuo tarpu Allanas Reksasas Sandasas (Allan Sandage)  (1926-2010), amerikiečių astronomas, Crawfordo premijos laureatas, rašė: ,,Man atrodo mažai tikėtina, kad kažkas taip tvarkingo atsiras iš chaoso. Turi būti kažkoks organizacinis principas. Dievas man yra paslaptis, tačiau tai yra egzistencijos stebuklo paaiškinimas: kodėl egzistuoja kažkas, o ne nieko.“

Kiekvienas sąmoningai mąstantis žmogus mąsto logiškai ir pažįsta stulbinantį grožį bei žino tikslumą, kuriuo funkcionuoja Visata — tiek makro, tiek ir mikrokosmose —  ir  prieina prie išvados, jog turi būti Aukščiausias Intelektas, suplanavęs visą Visatą, suteikęs jai gyvybę ir jai vadovaujantis.

Šią tiesą mums primena Šventojo Rašto tekstai: ,,Juk tai, kas gali būti žinoma apie Dievą, jiems aišku, nes Dievas jiems tai leidžia suprasti. Jo neregimosios ypatybės – Jo amžinoji galybė ir dievystė – nuo pat pasaulio sukūrimo aiškiai suvokiamos protu iš Jo kūrinių, taigi jie nepateisinami“ ( Rom 1, 19-20). Kas negali kaltinti savęs, kai teigia, kad Dievo nėra? Šventas Paulius rašo, jog tai tie, kurie ,,teisybę užgniaužia neteisingumu“ ( Rom 1,18).

,,Jeigu žmogus, nepaisant jo intelekto, negali pripažinti Dievo kaip visko  Kūrėjo,  tai nėra tinkamų priemonių trūkumas, o kliūtys, kurias kelia jo laisva valia ir nuodėmė“ – aiškino šv. Jonas Paulius II ( Fides et ratio, 19). Šventas Paulius tvirtina, kad tokie žmonės, pasidavę nuodėmei, ,,tuščiai svarstydami  pasiklydo, ir neišmani jų širdis aptemo. Girdamiesi esą išmintingi, tapo kvaili“ ( Rom 1,21-22). Išminties knygoje skaitome: ,,Juk iš prigimties kvaili buvo visi žmonės, kurie gyveno Dievo nepažindami ir kurie, matydami gerus dalykus, nepajėgė pažinti To, Kuris yra, nei pripažinti menininko, stebėdamiesi jo darbais. […] Juk iš kūrinių didingumo ir grožio panašiai suvokiamas ir jų Kūrėjas“ (Išm 13, 1.5). Šventas Jonas Paulius II paaiškina, kad ,,pagal Bibliją tokio pobūdžio kvailumas kelia grėsmę gyvenime.  Kvailys viliasi, jog daug žino, tačiau realybėje negeba sutelkti dėmesio į svarbius dalykus. Tai neleidžia jam susitvarkyti savo sąmonėje (palyg. Pat 1,7). nei priimti teisingą požiūrį į save ir artimiausią aplinką. Kai galiausiai pradeda teigti, jog ,,Dievo nėra“ (palyg. Ps 14[13],1), visiškai aiškiai atsiskleidžia, kokios menkos yra jo žinios ir kaip toli jam iki pilnos  tiesos apie dalykus, jų kilmę ir paskirtį“ (Fides et ratio, 18).

Pasaulinės šlovės britų astronomas, matematikas ir astrofizikas Fredas Hoyle‘as tvirtino, kad ateistų įsitikinimas, jog nėra Dievo bei tikėjimas atsitiktiniu pirmosios gyvosios ląstelės atsiradimu yra toks absurdiškas ir nelogiškas, kaip įsitikinimas, kad sūkuriui praūžus pro metalo laužą atsiras pilnai įrengtas, pasirengęs skrydžiui Boingas 747 ( palyg. Fred Hoyle, Hoyle on evolution, ,,Nature“, Vol.294, No. 5837, November 12, 1981, p. 105).

Vadovaudamiesi savo protu mes  galime tik patvirtinti Dievo Kūrėjo buvimą. Bet tik ,,tikėjimas laiduoja mums tai, ko viliamės, įrodo tikrovę, kurios nematome […] Tikėjimu suvokiame, kad pasauliai buvo sukurti Dievo žodžiu, būtent iš neregimybės atsirado regima“ (Žyd 11, 1.3).

Dievo pažinimas, galimybė užmegzti su Juo meilės ryšį tapo įmanoma, nes juk pats Dievas apreiškė žmonėms visą tiesą apie save, tapdamas žmogumi Jėzuje Kristuje. Būtent Jis, ,,Dievo Sūnus yra atėjęs ir suteikęs mums nuovokos, kad pažintume Tikrąjį“ (1 Jn 5,20). Jėzus Kristus apreiškė mums visą tiesą apie Dievą, jog Jis yra vienas trijuose Asmenyse, kad ,,per Kristų, Įsikūnijusį Žodį, žmonės turi prieigą prie Tėvo Šventoje Dvasioje ir tampa dieviškosios prigimties dalininkais (II Vatikano Susirinkimas, Dei verbum, 2), kad Jis iš didžios meilės prabyla žmonėms kaip draugams ir su jais kalbasi, norėdamas juos  pakviesti ir priimti į savo bendrystę. Natūrali proto šviesa tėra pirmas žingsnis kelyje į Dievo, žemės ir dangaus Kūrėjo, pažinimą, tuo tarpu pilnas Dievo pažinimas, užmezgant su Juo meilės ryšį, įvyksta tiktai per ,,tikėjimą, kuris veikia meile“ ( Gal 5,6). Būtina atsisakyti visų nuodėmių ir kiekvieną dieną patikėti savo gyvenimą Kristui išliekamoje maldoje, atgailos sakramentuose ir Eucharistijoje bei praktikuojant krikščioniškąjį gailestingumą.

,,Apreiškiančiam Dievui privalomas „tikėjimo klusnumas“ (Rom 16, 26; plg. Rom 1, 5; 2 Kor 10, 5–6), kuriuo žmogus laisvai atiduoda visą save, „protu ir valia visiškai paklusdamas atsiskleidžiančiam Dievui“ ir noromis pritardamas jo apreiškimui. Šitokiam tikėjimui reikia pirmiau ateinančios ir padedančios Dievo malonės bei Šventosios Dvasios vidinės pagalbos. Toji Dvasia paveikia širdį ir palenkia ją į Dievą, atveria dvasios akis ir teikia „malonumą kiekvienam pritarti tiesai ir ją tikėti“. Kad apreiškimas būtų vis giliau suprantamas, ta pati Šventoji Dvasia nuolat tobulina tikėjimą savo dovanomis“ ( II Vatikano Susirinkimas, Dei verbum, 5).

Mečislovas Piotrovskis TCH

Iš žurnalo „Milujcie sie“ 2016, nr 1

Vertė . V. T.

DIEVO BUVIMO ŽENKLAI VISATOJE

Post navigation


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *