Mažesnieji broliai
Kapucinai

Daugeli nedaro pažangos maldoje, nes praleidžia įžanginį pasiruošimą. Kartais, kai nori melstis, jauti ramybės pilnatvę. Šiuo atveju nėra reikalingos įžanginės pratybos. Tai susikaupk, kviesk Šv. Dvasią ir melskis. Kitu atveju, kai jautiesi neramus ir išsiblaškęs maldos pradžioje: jei savo viduje

Krikščioniška meditacija, tai santykis ir buvimas su asmeniu: Esančiuoju, su Dievu: aš ir Jis. Pirmiausia Dievas apsireiškė Žodyje – Jėzuje Kristuje, asmenyje. Ir Jis paliko Dievo Žodį. Hebrajiškas Dievo Žodis „Dabar“ – reiškia kad jis turi veikinčiąją, keičiančiąjąprasme. Mums, krikščionims

Tikėjimas į prisikėlusįjį Kristų  grindžiamas  konkrečiais faktais, kurie prieinami visiems žmonėms ir jų dėka  galime įtikėti ir užmegzti asmeninį ryšį su prisikėlusiuoju Viešpačiu. Jėzus Kristus iš tikrųjų mirė ir prisikėlė, kad kiekvienam žmogui suteiktų galimybę dalyvauti  savo galutinėje pergalėje prieš

  Neseniai Sokulkoje įvykęs eucharistinis stebuklas, kaip ir kiti panašūs stebuklai Bažnyčios istorijoje, yra ypatingas Dievo visagalybės ženklas, kviečiantis atsiversti. Jis drauge auklėja ir pamoko.   Antgamtiškais ženklais, pavyzdžiui, eucharistiniais stebuklais, Jėzus Kristus patvirtina, kad Eucharistija – ne simbolis ar

Egzistuoja pozyvioji psichologija. Jos kūrėjas iš JAV Martinas Seligmanas pastebėjo, jog po II pasaulinio karo psichologija  iš esmės analizuoja tik negatyvius žmogaus asmenybės reiškinius: traumas, skausmą, silpnumą, apeinant visą tiesą apie žmogų, kuriame tarp neigiamybių yra ir labai daug pozityvių

Būdamas nuodėmklausiu t. Pijus turėjo stoti į kova su vienu iš blogiausių šimtmečių istorijoje. To šimtmečio „moralinė naktis“ , kuri viešpatauja širdyse perkėlė mus į antrojo amžiaus gnosticizmą, į penkiolikto amžiaus humanizmą, aštuoniolikto amžiaus apšvietimą ir devyniolikto šimtmečio pozityvizmą. Šiandien

      Pirmoji diena Šventasis Tėve Pijau, tu įsitikinęs mokinai, jog Dievo Apvaizda, kaitaliodama džiaugsmą ir ašaras žmonių ir ištisų tautų gyvenimuose, veda į galutinio tikslo išsipildymą; kad už matomos žmogaus rankos visada yra paslėpta Dievo ranka, tu užtarki

Džimo tėvas jau trisdešimt metų buvo alkoholikas.  Per visą tą laiką Džimo motina, vėliau ir Džimas bei jo jauna žmona meldė Dievą išgydyti jį, tačiau pastangos buvo bevaisės. Džimo tėvas nenorėjo pripažinti savo priklausomybės ir supykdavo, išgirdęs kalbas apie religiją.

Dvasingumo istorijoje  egzistuoja,  be kita ko, dvi tėkmės: autoritarinis dvasingumas bei dvasingumas neautoritarinis.  Neautoritarinis dvasingumas reziumuoja, kad Dievas mums kalba ne tik per Bibliją ir Bažnyčią, tačiau, pirmiausia, per mus pačius, per mūsų mintis ir jausmus, per mūsų kūną, mūsų