Mažesnieji broliai
Kapucinai

Atsilyginimo vainikėlis arba Brangiausiojo Kraujo paaukojimas už kunigus Šis Atsilyginimo ir užtarimo vainikėlis kalbanas su įprastiniu penkių slėpinių rožiniu. K. Dieve, ateik man padėti. A. Viešpatie skubėk manęs gelbėti. Garbė Dievui-Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai. Kaip buvo pradžioje, dabar

Susikaupimas ir koncentracija, vidinė ramybė reikalingi ne tik dvasiniame gyvenime, bet kasdieniniame gyvenime, darbe, profesinėje veikloje. Šiuolaikinė dirgiklinė kultūra, poreikių plėtimas žmogų išblaško, net vargina, kad ir pastovios mintys, kurių nesugebama atmesti. Turime daug pasiūlymų, planų, projektų, minčių. o reikia

Čia turimas omenyje intymus ryšys su Dievu, kurio meilė mus apgaubia ir mus pripildo – asmeninis santykis ir išskirtinis, arba nepaliaujamas ir gilus dialogas su Gyvuoju Dievu, įkvepiantis žmogaus sielą, dialogas asmenų — ,,tiktai Tu ir aš“, ,,tiktai Tavyje ir

Matas Kolbusas – Krokuvos kamaldulių vienuolyno prioras (gieržtųjų eremitų-atsiskyrėlių kongregacija) Tyla dažnai apibrėžiama, kaip nebuvimas jokio garso. Bet tai nėra tikslu. Nekalbama vien tik apie išorinę tyla, bet tai turi tapti dvasine atmosfera. Turi tapti gyvybę nešantis šaltinis, padedantis susitikimu

Fragmentas iš knygos Benediktinų oblato „In sinu Jesu“ (Liet. „Prie Jėzaus krūtinės“;apreiškimai Švč. Sakramento adoracijos metu kunigui), Poznanė, 2020 2007 m. gruodžio 10 d., pirmadienis Aš esu Tavo Nepaliaujamos Pagalbos Motina ir visų malonių Tarpininkė savo brangiems vaikams. Mano gailestingos

Fragmentas iš knygos Benediktinų oblato „In sinu Jesu“ (apreiškimai Švč. Sakramento adoracijos metu vienam vienuoliui), Poznanė, 2020 Ketvirtadienis, spalio 11 d. 2007 m Šiandien, galvoju, kad tai buvo, kai kalbėjau rožino garbingasias paslaptis, Viešpats man pasakė, apie kunigiškas Sekmines –

Tai – žodžiai iš visų jūsų lūpų. Nesuskaitomai sykių visais amžiais žmonės kartodavo. Ir kiek sykių šie žodžiai būdavo lydimi karčių ašarų. Jūs visi, brangieji, turite nenumaldomą gėrio troškimą. Jums darosi liūdna ne vien tik tuomet, kai jūsų širdyje netvarka,

Fragmentas iš knygos Benediktinų oblatas „In sinu Jesu“ (apreiškimai Švč. Sakramento adoracijos metu vienam vienuoliui), Poznanė, 2020 2007 m. gruodžio 7 d., penktadienis Tu pradžiuginai Mano Širdį likdamas šį kartą Mano akivaizdoje. Mano eucharistinio Veido šviesa šviečia tavo sieloje, ir

Turino drobulė yra nesuvokiamų kentėjimų, kuriuos Jėzus pakėlė eidamas į kryžiaus mirtį, liudijimas. Ji parodo mums, kaip tikras Dievas, kuris tapo tikru žmogumi, kentėjo, kad mus išgelbėtų – išlaisvintų iš nuodėmės ir mirties vergijos. Už Gelbėtojo kančią ir mirtį atsako

Prieš Dievą tyloje, tampame ramūs ir nuolankūs širdimi. Perskverbia mus Dievo tyluma ir nuolankumas, ir ateiname į tikrą pokalbį su Juo. Nuolankumas yra sąlyga ir pasekmė tylėjimo. Tylai yra reikalinga tyluma ir nuolankumas, ir tuo pačiu metu ji atveria toms