Kiekvienas parapijos klebonas turi svajonių – apie žydinčią parapiją, apie tikinčiuosius, kurie gali rinktis gražiai įrengtame, restauruotame pastate, apie parapijiečius, kurie vieni kitus pažįsta, vieni kitiems padeda, rūpinasi vieni kitais. Klebonai svajoja apie degančias širdis, pasiruošusias įsijungti į parapijos pastoracinę ir karitatyvinę veiklą, apie bažnyčią, pilną besišypsančių žmonių, šlovinančių Dievą per sekmadienio (ir ne tik sekmadienio) šv. Mišias, apie šimtus vaikų, džiaugsmingai besiruošančių Pirmajai komunijai ir palydimų savo tėvelių.

Deja, tokios svajonės retai tampa tikrove. Ar įmanoma, kad mūsų parapijos taptų vilties salomis abėjingumo ir beprasmybės jūroje? Ar įmanoma, kad mūsų parapijos taptų pasauliui tikru meilės ir vienybės ženklu? Taip, tai įmanoma, nes parapijos priklauso Bažnyčiai, o Bažnyčia priklauso Dievui (Bažnyčioje gyvena pats Dievas), o Jam, pasak Mergelės Marijos, „nėra negalimų dalykų“.

Vienam parapijos klebonui Maiklui Vaitui (Michael White) ir jo pagalbininkui Tomui Korkoranui (Tom Corcoran) Baltimorėje, JAV, iš Dievo malonės pavyko įgyvendinti tokias svajones. Kunigas Maiklas savo parapijos „remontą“ pradėjo nuo… muzikos. Jis atkreipė dėmesį, kad kokybiška šlovinimo muzika padeda liturgijos dalyviams išreikšti ir priimti tai, ko neįmanoma perduoti vien žodžiais, ir kad muzika gali perkeisti žmonių širdis. Giedojimas ir sekimas Kristumi yra du neatskiriami dalykai. Muziką kun. Maiklas laikė „tinklu“, kuriuo galima „sužvejoti“ tuos parapijiečius, kurie neateidavo į sekmadienio šv. Mišias. Muzika turi būti ne tik kokybiška, graži, bet ir kelti žmonių širdis į Dievo šlovinimą, remtis Šventojo Rašto žodžiais ir sėkmingai įjungti liturgijos dalyvius į bendrą giedojimą.

Vėliau, tęsdamas savotišką parapijos reformą, kun. Maiklas pasirūpino, kad šeštadieniais ir sekmadieniais žmonės, ateinantys į bažnyčią, būtų joje priimami su meile, kad pasijustų mylimi, laukiami. Klebonas paprašė kelių savanorių sutikti atvykstančius parapijiečius jau automobilių stovėjimo aikštelėje. Kiti pasisveikindavo su parapijiečiais prie bažnyčios durų. Nuo pirmos akimirkos parapijiečiai galėjo pasijusti tikri Dievo namiškiai, esantys Dievo namuose.

Ypač svarbūs Bažnyčiai yra vaikai ir jaunimas, nes jie ateityje turės prisiimti atsakomybę už visuomenę ir už Bažnyčią. Kunigas suprato, kad mažiems vaikams reikia skirti specialią vietą, kurioje jie galėtų ne tik pažaisti, bet ir giedoti giesmes, klausytis pasakojimų iš Šventojo Rašto. Vaikais pasirūpindavo jaunų žmonių komanda. Pažymėtina, kad ne tik Bažnyčiai reikia jaunimo, bet ir jaunimui reikia Bažnyčios, todėl jam buvo sukurta programa pagal amžių ir poreikius. Jauni žmonės pradėjo kviesti savo draugus, jų būrys po truputį ėmė augti.

Norėdamas atgaivinti savo parapiją, kun. Maiklas negalėjo pamiršti savęs – turėjo perkeisti savo pamokslus. Jis suprato, kad reikia tvarkingai parengti sekmadienio homiliją, nes tos kelios minutės, praleidžiamos sakykloje, yra aukso vertės. Pamokslai jau nebuvo kalbami chaotiškai. Kun. Maiklas nusprendė pamokslauti 3–5 savaičių ciklais, sistemingai. Žinoma, ruošdamasis pamokslui, vis daugiau laiko pradėjo skirti maldai.

Sėkmingiausiai Bažnyčia auga mažosiose grupelėse, kuriose vieni kitus gerai pažįsta, žino vieni kitų džiaugsmus ir skausmus, kuriose nėra vietos anonimiškumui. Tokios grupelės renkasi vieną kartą per savaitę vieno iš grupelės narių namuose, kartu skaito Šventąjį Raštą, dalijasi tikėjimo patirtimi, pasimeldžia vieni už kitus, už savo reikalus, o po maldos visi pasilieka pabendrauti. Jos yra tarsi Bažnyčios inkubatoriai, į kuriuos kviečiami visi atsitolinę nuo Dievo ir Bažnyčios, kurie dar nesupranta, kas yra Mišios, sakramentai, kurie dar bijo peržengti bažnyčios slenkstį. Mažojoje krikščionių grupelėje apsišildę ir sustiprėję, jie įsijungia į parapijos veiklą ir misiją.

Kunigo Maiklo ir jo pagalbininko Tomo patirtis yra aprašyta knygoje „Rebuilt – The Story of a Catholic Parish“, kurią, kiek man žinoma, netrukus jau bus galima skaityti ir lietuvių kalba.

Žurnalas „Tėvo Pijaus balsas“, 2015, nr 25

Br. Tomas Pilchas OFMCap Parapija ATSTATYTA

Post navigation


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *